Penktadienis, 2 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Prisimenant profesorių Stasį Kutkevičių

www.alkas.lt
2025-01-21 08:00:00
53
PERŽIŪROS
0
Stasys Kutkevičius su aspirantais 1972 m. | lma.lt nuotr.

Stasys Kutkevičius su aspirantais 1972 m. | lma.lt nuotr.

Stasys Kutkevičius – Lietuvos chemikas organikas, habilituotas chemijos mokslų daktaras, profesorius. 2025 m. sausio 19 d. prof. Stasiui Kutkevičiui būtų sukakę 100 metų.

Gimė 1925 m. sausio 19 d. Raseinių r., Trupinėlių kaime. Jo tėvas visą gyvenimą dirbo miško urėdu, motina augino šešis sūnus (Stasys buvo trečiasis). 1945 m. baigė Šakių vidurinę mokyklą ir po metų, 1946-aisiais, įstojo į Kauno universitetą.

S. Kutkevičius, dar studijuodamas universitete, pradėjo dėstyti chemiją Kauno kooperacijos technikume. 1950 m. baigęs universitetą, liko dirbti jame (jau pertvarkytame į Kauno politechnikos institutą), akad. Antano Purėno vadovaujamoje Organinės chemijos katedroje.

Iš pradžių dirbo vyresniuoju laborantu, vėliau padėjėju, vyresniuoju dėstytoju. 1952 m. išvyko į Maskvą – mokėsi D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje, vadovaujamas žymaus rusų chemiko akad.

Stasiui Kutkevičiui – 100 | lma.lt nuotr.
Stasiui Kutkevičiui – 100 | lma.lt nuotr.

N. Vorožcovo, parengė ir 1955 m. apgynė disertaciją „Epichlorhidrino sąveikos su aromatiniais aminais gaminių tyrimas“. Jam, darbščiam, sėkmingai tyrimus vykdančiam aspirantui, buvo paskirta valstybinė stipendija.

Po aspirantūros 1955 m. S. Kutkevičius sugrįžo į savąją Alma Mater, kurioje dirbo padėjėju, vėliau vyresniuoju dėstytoju, o nuo 1958 m. – docentu Organinės chemijos ir technologijos katedroje.

Jis neapsiribojo švietimo veikla, tęsė mokslinį tiriamąjį darbą, iš pradžių padėjo akademikui A. Purėnui rengti aspirantus, jam mirus, intensyviai plėtojo Maskvoje pradėtą, o Lietuvoje tuo metu visai naują tematiką.

Su savo aspirantais ištyrė epichlorhidrino reakcijas su aromatiniais aminais bei azoto turinčiais heterocikliniais junginiais.

Su savo mokiniais išrado ir užpatentavo naują originalų poliamidinio pluošto dažymo būdą – norimos spalvos dažikliai sudaromi tiesiog ant pluošto jo gamybos metu.

Medžioklė | lma.lt nuotr.
Medžioklė | lma.lt nuotr.

Šis būdas buvo išbandytas ir įdiegtas Lietuvos ir tuometės TSSR gamyklose – Kauno šilko kombinate, Vilniaus kojinių ir trikotažo dirbinių gamybos bendrovėje „Sparta“, Klino cheminių pluoštų susivienijime „Chimvolokno“ ir kitur.

1972 m., apibendrinęs tyrimų rezultatus, S. Kutkevičius Vilniaus universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Aromatinių aminų ir heterociklinių junginių N-γ-chlor-β-oksipropilinių darinių sintezė ir tyrimas“.

1974 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1976 m. – Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas. 1977 m. varžytuvėse „Eureka-77“ S. Kutkevičiaus pasiūlytas naujas kaprono pluošto dažymo metodas buvo pripažintas vertingiausiu metų išradimu.

1978 m. jam skirta LSSR valstybinė premija, 1979 m. parodoje „Išradybinis ir patentinis licencinis darbas“ kartu su bendraautoriais apdovanotas sidabro medaliu.

1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, S. Kutkevičius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu žinovu.

Nuo 1980 m. prof. S. Kutkevičiaus vadovaujamos mokslinės grupės mokslinių interesų sritis plėtėsi, nes epichlorhidrino sąveikos su aromatiniais aminais, ir ypač heterocikliniais junginiais, gaminiai labai sėkmingai pradėti taikyti organinių fotopuslaidininkių, kurie bandomi Vilniaus ir Maskvos elektrografijos institutuose, sintezei.

Lietuvoje susintetintieji nauji stabilios amorfinės būsenos elektroaktyvūs mažamolekuliniai junginiai, vėliau pavadinti molekuliniais stiklais, buvo pirmosios tokios rūšies medžiagos ir prof. S. Kutkevičius – vienas iš šios srities puslaidininkių pradininkų pasaulyje.

Su moksline grupe 1985 m. | lma.lt nuotr.
Su moksline grupe 1985 m. | lma.lt nuotr.

Prof. S. Kutkevičiaus mokslinės veiklos rezultatai paskelbti daugiau kaip 260 mokslinių straipsnių, 50 išradimų (su kitais). Nors didžioji jo mokslinės veiklos dalis vyko tarybiniais metais, jis buvo vienas iš Lietuvos mokslininkų, labiausiai cituojamų užsienyje.

Jam vadovaujant apgintos 26 daktaro ir viena habilituoto daktaro disertacijos. Profesoriaus išugdyti chemikai sėkmingai dirba Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose bei pramonės įmonėse.

Simboliška, jog tarp profesoriaus mokinių buvo ir jo dukra Vida, kuri daktaro disertaciją apgynė, vadovaujant buvusiam profesoriaus aspirantui.

Dr. Vida Budrienė yra naujoviškos įmonės „Biosyyd“ vadovė, iš tėčio paveldėjusi neblėstančią energiją ji kartu su bendradarbiais kuria aukštos pridėtinės vertės bioaktyvius produktus, pasiekiančius net Japonijos, Australijos rinkas. Jos įmonė visada atvira studentams chemikams, norintiems atlikti praktiką.

Prof. S. Kutkevičius buvo puikus mokytojas. Daugelį metų skaitė organinės chemijos kursą Cheminės technologijos ir Lengvosios pramonės (dabar Mechanikos inžinerijos ir dizaino) fakultetų studentams.

Jis buvo dažų chemijos pradininkas Lietuvoje: parengė Dažų chemijos kursą, kurį daugelį metų dėstė cheminės audinių apdailos specialybės studentams, tobulino lietuvišką dažiklių bei pigmentų chemijos terminiją, rašė straipsnius apie dažančias medžiagas enciklopedijai.

Sudėtingiausias dažiklių bei pigmentų formules rašydavo iš atminties, tuo stebindamas klausytojus.

Profesorius buvo ilgametis Kauno technologijos universiteto senato narys, disertacijų gynimo specializuotų mokslinių tarybų, vėliau – doktorantūros komitetų narys, daugybės disertacijų oponentas.

Prof. S. Kutkevičius buvo be galo darbštus, nuoširdus, paprastas, vienodai atidžiai išklausantis kiekvieną į jį besikreipiantįjį, visada pasiruošęs kiekvienam padėti, patarti.

Iš tėvelio paveldėjęs meilę gamtai, jis daugiausia savo laisvo laiko skyrė sodui prie namų puoselėti bei medžioklei. Daugelį metų vadovavo „Dubysos“ medžiotojų būreliui.

Šią aistrą įskiepijo ir sūnui Juozui, kuris po tėčio mirties iki šių metų vadovavo tam pačiam medžiotojų būreliui. Profesorius mokėjo džiaugtis pavasarį pražydusia alyva ar obelimi savo kieme.

Daug pažįstamų ir draugų išmokė medelių skiepijimo meno, noriai dalijosi su jais skiepais. Rudenį bendradarbius vaišindavo savo sode užaugintais obuoliais bei kitomis sodo gėrybėmis.

Parengė akademikas Vytautas Getautis

Literatūra

1. čia;

2. CHEMIJA. 2005. T. 16. Nr. 1. P. 79–81. Lietuvos mokslų akademija, 2005.

3. Visuotinė lietuvių enciklopedija: čia;

4. čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Aleknaitė-Bieliauskienė. Jo dvasia alsuos Lietuvos kultūroje. Profesoriaus Sauliaus Sondeckio 95-mečiui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Policija
Lietuvoje

Policija paskelbė sausio patikras

2026 01 02
Ginkluotė
Lietuvoje

2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą

2026 01 02
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

2026 01 02
Automobiliai
Lietuvoje

Naudotų automobilių rinkoje numatomas kainų augimas

2026 01 02
Naujagimis
Gamta ir žmogus

Metų pradžioje Santaros klinikose pasaulį išvydo 5 naujagimiai

2026 01 02
Siuntos
Gamta ir žmogus

Spustelėjęs šaltis kelia pavojų siuntoms

2026 01 02
Pinigai
Lietuvoje

Atsirado daugiau pasirinkimo galimybių pensijų kaupimo dalyviams

2026 01 02
Žemės sklypai
Lietuvoje

Įsigalioja nauji žemės verčių žemėlapiai

2026 01 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje
  • Kažin apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Maksas Bliumentalis apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Policija paskelbė sausio patikras
  • Kokie biurų privalumai bus paklausiausi šiemet?
  • 2025 m. krašto apsaugos biudžetas įvykdytas pagal planą
  • Nuo sausio – naujas kvietimas šildymo įrenginių keitimui

Kiti Straipsniai

Džocharas Dudajevas (1944-1996)

S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją

2026 01 02
Gedimino pilies bokšte Lietuvos trispalvė

Sausio 1-ąją Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos trispalvė – valstybės vėliava

2026 01 02
Lietuvių kalba konstitucinė Tautos vertybė

V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas

2026 01 02
Miškas

Įsigalioja apribojimas kirsti plynai miškus šalia miestų ir miestelių

2026 01 01
Apleistas pastatas („namas vaiduoklis“) – regionų tuštėjimo ir demografinių iššūkių ženklas

K. K. Urba. Lietuvos ateities disputas

2025 12 31
Kotrynos Jogailaitės dukters Izabelės (1564-1566) palaidojimas Strangnas katedroje

Kokius Kotrynos Jogailaitės pėdsakus saugo Švedijos pilys?

2025 12 31
Bin-Ladenas-Putinas

S. Buškevičius. Kodėl Osamą buvo galima nudėti, o Putino – ne

2025 12 31
Tomas Baranauskas: Seime antisemitai

T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje

2025 12 30
dr. Kazys Napaleonas Kitkauskas

Valdovų rūmų muziejuje – prisiminimų vakaras su dr. Napaleonu Kitkausku 95 metų sukakties proga

2025 12 30
Vytautas Sinica, karinis poligonas

V. Sinica. Reikalingi poligonai, reikalinga pagarba

2025 12 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje
  • Kažin apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Saulės Vilna apie Išleistas 2025 metų 12-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  • Maksas Bliumentalis apie T. Baranauskas. Antisemitizmo plitimas Lietuvoje
  • Ministrui Kondratovičiui apie V. Budnikas. Seime klastinga dvikalbystės legalizacija: „techninėmis“ pataisomis paneigtas valstybinis lietuvių kalbos statusas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Gamtosauga miškuose: kada kirsti reiškia saugoti | vstt.lrv.lt nuotr.

Gamtosauga miškuose: kada kirsti reiškia saugoti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai