Sausio 24 d. 18 val. Kauno kino centre „Romuva“, vyks muzikinio triptiko/atbalsių ciklo „Čiurlionio pagarbinimai“ pristatymas. Tai lyg apeiga, atbalsių ciklas ar piramidė, pastatyta iš muzikos, poezijos, tapybos, o jos viršuje – Čiurlionis, besižvalgantis į mus nuo aukštų dangaus bokštų.
Dar prieš Kalėdų ir naujų metų virsmą atidarome langus į Čiurlionį – kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus. Šiai sukakčiai koncertinė įstaiga „Kauno santaka“ sumanė muzikinį triptiką/atbalsių ciklą „Čiurlionio pagarbinimai“.
Trijų skirtingų programų muzikinę dėlionę apjungia sumanymai, apimantys literatūrinę – muzikinę, džiazo ir pučiamųjų muzikos programas.
Šiam projektui sutelkėme Lietuvos kompozitorius ir džiazo aranžuotojus naujų kūrinių sukūrimui bei M. K. Čiurlionio kūrinių aranžuotėms, kurių dėka M. K. Čiurlionis klausytojams atsivers naujais atspalviais, bet tuo pačiu gimė originalių kompozicijų, įkvėptų kompozitoriaus ir dailininko darbų bei minčių.
Triptiką sudaro trys programos, kurias įprasmina – Kauno bigbendas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“.
Sausio mėnesį Čiurlionio metus pradėsime I–uoju pagarbinimu, kuris išaugo iš M. K. Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, poezijos ir vizualinių M. K. Čiurlionio simbolių.
Šią programą rengia Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“. Vaizdinę muzikinę – literatūrinę programą įprasmins aktorius Dainius Svobonas, Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ ir videomenininkas Karolis Bratkauskas.
Čiurlionio dvasia atgims jo harmonizuotomis dainomis, skambančiomis ne choro, kaip kad esama Čiurlionio kūryboje, o solistų Justinos Tomkutės-Petraitienės ir Ryčio Janilionio balsais bei tautinių instrumentų tembrais.
Spalvingas muzikines aranžuotes bei kūrybinius potėpius Čiurlionio dainoms sukūrė kompozitorius Donatas Zakaras, muziką perners poetų K. Bradūno, J. Degutytės, A. Nyka-Niliūno, J. Vaičiūnaitės, S. Gedos, S. Nėries ir kitų poetų tekstai, retai matomi Čiurlionio sukurtos raidės – inicialai.
II–jo pagarbinimo programą rengia Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“. Joje skambės M. K. Čiurlionio kūriniai pučiamiesiems, aranžuotės bei naujai sukurtos lietuvių autorių kompozicijos.
Naujas kompozicijas pučiamųjų instrumentų orkestrui sukūrė kompozitoriai Jurgita Mieželytė, Mykolas Natalevičius, Raimundas Martinkėnas. Muzikiniam „susitikimui“ kiekvienas rado individualų kelią.
Jurgita Mieželytė savo kūriniui „Sutems“ pasirinko liaudies dainą, o tam tikru įkvėpimu tapo kūrėjo paveikslams būdingi elementų atsikartojamai („Tiltai“ iš ciklo Fantazijos, medžiai Laidotuvių simfonijoje, Žiemos ciklas ir kt.).
Garso ir vaizdo jungimo sumanymai artimi ir kompozitoriui Mykolui Natalevičiui, sukūrusiam naują kūrinį pučiamiesiems „Bokštai“, Ritos Mačiliūnaitės kompozicijai „Pirmoji diena“ ir Raimundo Martinkėno miniatiūrai „Pasaka“.
III–asis pagarbinimas mus pasitiks spalvingais džiazo ir improvizacijos blyksniais, kuriuose atpažinsite vieną-kitą Čiurlionio muzikos melodiją, harmoninį vingį. Lietuvos džiazo muzikos kūrėjai ir muzikantai rengia spalvingą M. K. Čiurlionio muzikos panoramą jo kūrinių temomis.
Jievaro Jasinskio sukurta kompozicija „Miške“ jau skambėjo Kauno bigbendo koncertuose. Minėta kompozicija 2024 metais pateko į Lietuvos muzikos žinių centro leidinį „Note Lithuania: Jazz“.
Jievaras Jasinskis prisipažįsta, kad su simfonine poema „Miške“ jį sieja asmeninis ryšys, nes poemą grojo nuo vaikystės Vilniaus Balio Dvario dešimtmetės muzikos mokyklos simfoniniame orkestre „Simfukai“.
„Didžiulis įsipareigojimas ir svarbumo jausmas apima prisiliečiant prie iškiliausio lietuvių menininko muzikos“ – savo jautrų santykį su M. K. Čiurlioniu įvardina trombonininkas, aranžuotojas ir kompozitorius Jievaras Jasinskis.
Tačiau greičiausias susitikimas su Čiurlioniu įvyks vos peržengus Naujųjų metų slenkstį. Apie Čiurlionį ir asmeninius atradimus kuriant I–ojo pagarbinimo programą dalinasi kompozitorius Donatas Zakaras. „Man buvo didelis atradimas Čiurlionio tekstai, ypač laiškai žmonai Sofijai.
Bandžiau suprasti koks tai buvo subtilus ir jautrus žmogus, kai kada (ar net visada) gyvenantis savame pasaulyje. Man atrodo, kad Jis priešinosi pilkai realybei, gyvenimo sunkumams ir visa tai mokėjo nepaprastai gražiai perteikti žodžiais, ne ką prasčiau nei savo muzikoje ar dailėje.
Kiekvienas jo kūrinys turi savo energiją, išraišką. Patinka simfoninės poemos, nors kiek žinau orkestrui ir dirigentams yra nemažas iššūkis jas interpretuoti, išplėtotos liaudies dainos („Beauštanti aušrelė“), preliudai fortepijonui, variacijos „Besacas“ tema fortepijonui, kur autorius jau tarsi nori pabėgti nuo įprastos mažoro-minoro sistemos.
Man labai įdomi jo muzikos transformacija į vaizdinius, pvz.: sonatų cikluose. Prie Čiurlionio kūrybos stengiuosi prisiliesti labai atsargiai ir pagarbiai… Iš tokių prisilietimų būtų minėtina Čiurlionio lietuvių liaudies harmonizuotų dainų siuita „Čiurlionio keliu“, „Laiškai Sofijai“ mišriam chorui.“
Pasitikime Čiurlionį jį pagarbindami savo kūrybiniais sumanymais ir kūriniais! Atbalsių ciklą „Čiurlionio pagarbinimai“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba, partneris – Lietuvos kompozitorių sąjunga.
