Žuvinto biosferos rezervate ką tik baigtas įgyvendinti, remiant „LIFE+“ programai, projektas Amalvo ir Žuvinto pelkėms išsaugoti padės atkurti hidrologines sąlygas, būtinas šioms pelkėms išlikti. Nors pelkės turi itin svarbią reikšmę visai Žemės ekosistemai, jų pasaulyje mažėja. Ir dėl natūralių procesų, ir dėl klimato kaitos, ir dėl žmogaus veiklos. Lietuvoje pelkės sudarė apie 10 proc. teritorijos, tačiau nuo XIX a., kai prasidėjo didesnio masto sausinimo darbai, jų liko mažiau nei trečdalis buvusio ploto. Todėl labai svarbu išsaugoti bent dabartines pelkes.
Žuvinto pelkynas yra didžiausias šalyje (6847 ha). Kitas Žuvinto biosferos rezervate saugomas pelkynas – Amalvo – gerokai mažesnis. Jis buvo smarkiai nusausintas XX a. antroje pusėje. Iš 3414 ha liko tik 1479 ha. Praėjus keliems dešimtmečiams nuo Amalvo ir Žuvinto pelkėse atliktų sausinimo darbų, čia vis labiau stiprėja ne tik gamtinių vertybių išsaugojimo, bet ir dirvožemio erozijos, vandens telkinių taršos ir kitos problemos. Joms spręsti ir buvo skirtas minėtasis projektas, startavęs 2009 m. sausio 1 d. Jį įgyvendino VšĮ „Gamtos paveldo fondas“. Projekto partneriai – Žuvinto biosferos rezervato direkcija, Marijampolės miškų urėdija ir Marijampolės savivaldybės administracija. Bendra projekto vertė – apie 5,5 mln. litų. Pusę šios sumos sudarė Europos Komisijos skirtos aplinkos sektoriaus finansinės priemonės „LIFE+“ lėšos, apie 1,4 mln. Lt buvo skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos valstybės biudžeto specialiosios ES finansinės priemonės „LIFE+“ programos.
Kaip sakė Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kastytis Gedminas, dauguma projekto metu įgyvendintų darbų buvo skirti Žuvinto ir Amalvo pelkių bei ežerų vandens lygiui ir režimui atkurti. Pertvarkytas Amalvo polderis ir pritaikyta durpinius dirvožemius tausojanti žemėnauda padės sustabdyti Amalvos pelkės sausėjimą. Sugrąžintas gruntinio vandens lygis sudaro prielaidas prioritetinėms Europos buveinėms – aktyvioms aukštapelkėms ir pelkiniams miškams – atsikurti apie 1,5 tūkst. ha Amalvo pelkės plote. Suremontuoti apsauginiai pylimai, patvenkti grioviai sumažino vandens nuotėkį iš Žuvinto pelkės, sustabdė sausinimo griovių paveiktų aukštapelkės plotų (apie 500 ha) apaugimą medžiais, o tai skatins aktyvių aukštapelkių buveinių atsikūrimą.
Įdiegtas tausojantis Amalvo polderio naudojimas ir vandens pumpavimo režimas turėtų užtikrinti migruojančių paukščių, ypač tilvikinių, ir perinčių drėgnų pievų paukščių, tokių kaip griežlė, švygža, populiacijų gausėjimą. Atkurtas natūralus vandens lygio svyravimas Žuvinto ežere turėtų sudaryti prielaidas vandens augalijai, ypač sunykusiems maurabragių sąžalynams atsikurti, kai kurių žuvų ir varliagyvių rūšių neršto plotams išplėsti, nendrynų ir krūmynų plitimui stabdyti. Atkūrus natūralius vandens lygio svyravimus Žuvinte ir Amalve, didėja šių ežerų galimybės apsivalyti. Rekonstravus Žuvinto ir Amalvo šliuzus-reguliatorius, įrengus žuvitakius, sudarytos sąlygos žuvims migruoti.
Išsamesnės informacijos apie projektą galima rasti šiame tinklapyje.
