Trečiadienis, 25 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Kokie vertingi ištekliai slypi Lietuvos gelmėse?

www.alkas.lt
2024-10-04 07:30:00
70
PERŽIŪROS
3
Kokie vertingi ištekliai slypi Lietuvos gelmėse? | am.lrv.lt nuotr.

Kokie vertingi ištekliai slypi Lietuvos gelmėse? | am.lrv.lt nuotr.

„Lietuvoje yra ištirtų naudingųjų iškasenų, kurias galbūt pradėsime eksploatuoti ateityje. Tai anhidritas, akmens druska, gintaras, geležies rūda.

O kol kas šie telkiniai nenaudojami dėl įvairių techninių, ekonominių ir aplinkosauginių priežasčių“, – sako Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis geologas Valdas Stankevičius.

Anhidritas

Kauno rajone yra vienintelis Lietuvoje išsamiai išžvalgytas Pagirių anhidrito telkinys, jo ištekliai – 80,69 mln. m3, 30–35 m storio anhidrito klodas čia slūgso 300 m gylyje.

Šio telkinio ištekliai – tik maža dalis anhidrito išteklių, plytinčių apie 10 tūkst. km2 plote Suvalkijoje.

Anhidrito gavyba galima tik šachtiniu būdu. Iš jo galima išpjauti įvairaus dydžio blokus, gaminti interjero apdailos plokštes, skaldą, anhidritinį cementą.

Anhidritas gali būti naudojamas kaip priedas gaminant portlandcementį. Taip pat jis tinka kaip užpildas baltos gumos, odos, popieriaus ir aliejinių dažų gamyboje.

Kompaktiškas ir monolitiškas anhidritas yra nelaidus skysčiams ir dujoms, todėl anhidrito klode iškastose ertmėse galima įrengti įvairias saugyklas.

Anhidrito gavyba leistų gerokai sumažinti gipso importą ir išplėsti dirbinių, reikalaujančių mažesnių energijos sąnaudų, gamybą, be to, turimi ištekliai leistų jį neribotai eksportuoti.

Reikėtų paminėti, kad anhidritas vertingas ne tik geologiniu, bet ir estetiniu požiūriu. Jis dažnai būna melsvas, pilkas arba baltas. Aukštos kokybės permatomas arba melsvas anhidritas vadinamas angelitu.

Šis mineralas gali formuoti labai didelius kristalus – JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse yra net kelių metrų ilgio kristalų.

Dėl permatomumo ir spalvų variacijų aukštos kokybės anhidritas gali būti naudojamas dekoratyvinėms ir juvelyrinėms reikmėms, taigi jo vertė neapsiriboja tik pramoniniu panaudojimu.

Gintaro rinkimo ekskursija | Ž. Gedvilos nuotr.
Gintaro rinkimo ekskursija | Ž. Gedvilos nuotr.

Akmens druska

Akmens druskos telkiniai susiformavo prieš milijonus metų, kai senovės jūros išdžiūvo ir paliko uždaras druskos sankaupas. Tai rodo, kad Lietuva anksčiau buvo po jūra, ir ši geologinė istorija suteikia mūsų šaliai išskirtinė paveldą.

Akmens druskos išteklių rasta Šilutės ir Šilalės rajonuose. Šilutės rajone netoli Usėnų kaimo yra surastas ir parengtiniai išžvalgytas vienintelis Lietuvoje Usėnų telkinys.

Jame viršutinio permo amžiaus akmens druskos ištekliai sudaro 545 mln. tonų, o kituose plotuose apskaičiuoti spėjami prognoziniai ištekliai – 2450 mln. tonų.

Usėnų telkinio akmens druskos klodas (centrinėje dalyje 55–70 m storio) lėkšto kupolo formos, jo skliautas yra 460–470 m gylyje.

Telkinio akmens druską sudaro halitas (NaCl, vidutinis kiekis sudaro 94 proc.) su anhidrito, molingos medžiagos, rečiau gipso ir karbonatų priemaiša.

Kasyba galima tik požeminiais kasiniais šachtiniu būdu arba taikant požeminį druskos išplovimą. Be to, norint eksploatuoti, pirmiausia reikia atlikti išsamius geologinius tyrimus ir išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Kai kuriuose pasaulio regionuose druskos kasyba sukėlė problemų, tokių kaip vandens užteršimas ir žemės subsidencija (procesas, kai žemės paviršius nusėda dėl įvairių priežasčių, dažnai susijusių su žmogaus veikla).

Taigi, atsižvelgiant į unikalią mūsų gamtą, šis aspektas ypač svarbus.

Gintaras

Gintaras susidarė prieš 50–60 mln. m. dabartinėje Pietų Skandinavijoje ir Baltijos jūros vietoje iš spygliuočių medžių sakų. Mūsų šalyje kasmet surenkama apie 600 kg jūros išmetamo gintaro.

Lietuvoje perklostytas gintaras XVIII–XIX a. buvo kasamas durpynuose Priekulės apylinkėse (prie Pempių ir Lukščių) ir į šiaurę nuo Palangos (prie Monciškių ir Kunigiškių).

Gintaro rasta kai kuriuose Žemaičių aukštumos ledyninės kilmės ežerų (pvz., Lūksto ežero) pakrančių nuogulose.

Mechanizuotai 1860–1899 m. gintarą kasė Prūsijos bendrovė „Stantien und Becker“ Kuršių mariose ties Juodkrante (įvairių šaltinių duomenimis, per metus jo buvo išgaunama nuo 18 iki 85 t).

1928–1929 m. gavybą bandė atnaujinti Lietuvos bendrovė „Gintaras“.

1992–1994 m. atlikti Kuršių marių gintaringumo tyrimai patvirtino šios naudingosios iškasenos gavybos galimybę.

Kuršių marių priekrantinėje dalyje yra parengtiniai išžvalgytas Juodkrantės gintaro telkinys ir nustatyti trys galimus gintaro išplitimo plotai.

Parengtiniai išžvalgyti gintaro ištekliai sudaro 112 tonų, prognoziniai – 220 tonų.

Juodkrantės telkinyje vidutinė gintaro (stambesnio negu 5 mm) koncentracija sudaro 80 g/m3, o išskirtuose perspektyviuose plotuose – nuo 25 iki 130 g/m3.

Prieš pradedant gintaro gavybą, reikėtų atlikti detalią telkinio žvalgybą ir įvertinti eksploatacijos poveikį Kuršių marių ekosistemai.

Geležies rūda

Lietuvoje nuo 800 metų prieš mūsų erą iki XX a. pradžios buvo kasama pelkių rūda (dar vadinama balų rūda, ežerų rūda) ir lydoma geležis.

Pelkių rūda kaupiasi pelkėse, šaltiniuotose upių, ežerų pakrantėse, pažliugusiose vietose iš geležingo vandens, nusėdus geležies oksidams ir hidroksidams.

Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje yra vienintelis Lietuvoje parengtiniai išžvalgytas Varėnos geležies rūdos telkinys.

Telkinį sudaro 7 atskiri 4,2–141,9 m storio kūnai, atskirti nerūdinių uolienų intervalais. Rūdos klodo kraigas slūgso 360 m, o padas 900–1000 m gylyje.

Parengtiniai išžvalgyti geležies rūdos ištekliai (Fe >20 %) sudaro 61,69 mln. m3 (219,6 mln. tonų), iš jų sodrios rūdos (Fe >45 %) – 34,57 mln. m3 (142,2 mln. tonų), prognozinių išteklių kiekis yra 57,5 mln. m3.

Atliktas telkinio techninis ekonominis vertinimas parodė, kad, esant dabartinėms ekonominėms sąlygoms ir nepalankiai rinkos konjunktūrai, tolesnė telkinio žvalgyba ir eksploatavimas ekonomiškai netikslingi.

Greta geležies klodų nustatyti balto marmuro, granito klodai. Šias naudingas iškasenas galima būtų išgauti lygiagrečiai su geležies rūda.

Ateityje, esant palankesnėms ekonominėms ir aplinkosauginėms sąlygoms, šių išteklių gavyba galėtų tapti pelninga.

Tiriant Lietuvos kristalinį pamatą, netoli Margionių kaimo ir keliose vietose aplink Varėnos miestą aptikta vario ir molibdeno rūdos apraiškų.

Auksas

Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų. Tad ir dabar šiaurės rytų Lietuvos žvyro telkiniuose vietomis kaip priemaišos aptinkama aukso.

Jo kiekis siekia apie 0,5 g/t grunto. Prognozuojami ištekliai tirtuose telkiniuose galėtų būti iki 3 tonų. Vis dėlto jo gavyba šiuo metu nevykdoma dėl sudėtingų ir ekonomiškai nepalankių sąlygų.

Labai įdomus senovinis aukso gavybos metodas, vadinamas kailių metodu, praktikuotas maždaug 2000–3000 metų prieš mūsų erą.

Jis buvo žinomas senovės Egipte, Mesopotamijoje ir kitose civilizacijose. Avių kailiai, naudojami kaip natūralūs filtrai, su pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę ir ant jų būdavo pilamas auksingas smėlis.

Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose likusiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu.

Nupylus drumzliną vandenį, indo dugne likdavo aukso.

Parengta pagal Geologijos tarnybos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Didieji molių klodai Lietuvos žemės gelmėse
  2. Geologiniai atradimai: Lietuvos žemės gelmėse – ir angelų uolienos
  3. Tęsiami Šiaurės Lietuvos karstinio regiono tyrimai
  4. Ar šuliniuose pakaks vandens, priklausys nuo orų
  5. Gedimino kalnas pavojuje jau 2 metus, o politikai vis dar svarsto kas už ką atsakingas (video)
  6. Tirdami šaltinius, daug sužinome apie požeminį vandenį
  7. Konglomeratas – gamtos stebuklas ir žinių lobynas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. nuomonė says:
    1 metai ago

    Manau, prie Vilniaus yra dideli smėlio, žvyro telkiniai, tad aplink Vilnių būtų galima įrengti nemažai karjerų ir kasti naudingas iškasenas.

    Atsakyti
  2. ŽEMAITIS says:
    1 metai ago

    NESKUBĖKIME
    Puiku, jei turime tokių resursų. Tačiau ar verta skubėti juos išgauti?
    Pirmiausia turime susitelkti tobulinant antrinį žaliavų panaudojimą. Plastikas, popierius, meatalo laužas ir t.t. Pilna jo aplinkui. Tad perdirbkim. O gelmės resurasi – ateičiai.

    Atsakyti
    • Žemaičiui says:
      1 metai ago

      Čia buvo ironija- visur žvalgoma, net kilo grėsmė nuostabiam Pakarklės miškui netoli Vilkijos ir Nemuno Kauno r. su mokslininkų sodintais medžiais virsti smėlio kasybos karjeru, o štai aplink Vilnių įrengti smėlio karjerus, kurio ten yra nepalyginamai daugiau, minčių valdžiai ir verslininkams,savaime aišku, nekyla ? Čia gi namus, sodybas galimai turi valdžios ir verslo vad. elito atstovai, o dėl kitur gyvenančių Lietuvos piliečių nors ir tvanas? Tokia mano nuomonė.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Juozas Krikštaponis
Istorija

Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties

2026 02 24
Kaunas
Lietuvoje

Patvirtintas Kauno biudžetas ir Strateginis veiklos planas

2026 02 24
Naktinis klubas
Gamta ir žmogus

Dalyje masinio žmonių susibūrimo vietų bus tęsiami neplaniniai patikrinimai

2026 02 24
R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai
Lietuvoje

R. Kaunas iš Kijevo: negalime pasiduoti Rusijos agresijai

2026 02 24
Pinigai
Lietuvoje

„Sodra“ pristatė gyventojų darbo pajamų apžvalgą

2026 02 24
Knygų mugė
Lietuvoje

Į Vilniaus knygų mugę – specialūs viešojo transporto maršrutai

2026 02 24
Susitikimas su pramonininkais
Lietuvoje

Aplinkos ministras susitiko su pramonininkų atstovais

2026 02 24
Gatvių remontas
Lietuvoje

Sostinė džiaugiasi mažėjančiu duobių skaičiumi

2026 02 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Katarina Szulc apie EP narys P. Gražulis siūlo 2026 m. Nobelio taikos premiją skirti D. Trampui ir Dž. Koului už Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą
  • NATO apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Jonas apie Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Bartas apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kada šeimai verta rinktis privatų darželį?
  • Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Patvirtintas Kauno biudžetas ir Strateginis veiklos planas
  • Profesorius Rimantas Balsys 65-mečio proga kviečia į sukaktuvinį vakarą „Metai ir darbai“

Kiti Straipsniai

Medijų rėmimo fondas

Medijų rėmimo fondas skelbia ekspertų atranką

2026 02 24
Inkilai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Inkilai sugrįžtantiems paukščiams: ką reikia žinoti prieš keliant?

2026 02 24
Pranas Vaičaitis

A. Antanaitis. Šalis ta Lietuva vadinas…

2026 02 24
Valentinas Juraitis fotografavimo išvykų metu 2017 m.

Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje – V. Juraičio fotografijų paroda „Kaimo žmonės“

2026 02 24
Juodasis gandras

Lietuvoje pradėti skaičiuoti miško paukščiai-pagerins miškų būklės stebėseną

2026 02 23
Vario lydinys, galvanoplastika; Ø 60 mm

Valdovų rūmuose saugomas medalis, skirtas Martyno Mažvydo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakčiai

2026 02 23
Hipodromas Kaune, Nemuno saloje (1903–1989). Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve

E. Adukonis. Ar žinojote, kad Kaune, Nemuno saloje, 1939–1940 m. buvo hipodromas?

2026 02 23
Atliekų rūšiavimas

Kaip namuose surasti vietos atliekų rūšiavimui 

2026 02 23
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Metų žodžio ir Metų posakio 2026 rinkimai

Metų žodis ir Metų posakis: paskelbti devintųjų rinkimų nugalėtojai

2026 02 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Katarina Szulc apie EP narys P. Gražulis siūlo 2026 m. Nobelio taikos premiją skirti D. Trampui ir Dž. Koului už Baltarusijos politinių kalinių išlaisvinimą
  • NATO apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • Jonas apie Teismas apgynė J. Krikštaponio vardą, o Ukmergės rajono valdžia jį siekia ištrinti iš istorinės atminties
  • Bartas apie Ekspertas įspėja: Nustokime laukti NATO gelbėtojų!
  • +++ apie Teismas: Genocido centras nepagrįstai siekė nugriauti Juozo Krikštaponio paminklą Ukmergėje
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvių kalba

Žinios apie prekes ir paslaugas turės būti teikiamos lietuvių kalba

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai