Atsispiriant nuo metų pradžioje fiksuoto ekonominio aktyvumo paspartėjimo, šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau nei projektuota birželį – 2,3 proc. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – 2024 metais kainų augimas sulėtės iki 1 proc. Tuo tarpu atlyginimai vidutiniškai augs 10,1 proc. ir toliau stiprins gyventojų perkamąją galią. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje.
„Lietuvos ekonomikos atsigavimas įsibėgėja, o kitąmet, atsigaunant išorės paklausai, augimas turėtų toliau stiprėti. Atnaujintos projekcijos rodo pozityvias tendencijas – šalies ekonomika šiais metais augs sparčiau nei manyta birželį, o infliacija lėtės ženkliau.
Augs perkamoji galia
Darbo rinkai išliekant pakankamai atspariai, vidutinis atlyginimas šiemet augs dviženkliu tempu. Tai lems tolesnį žmonių perkamosios galios augimą ir skatins vidaus vartojimą“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerijos parengtame ekonominės raidos scenarijuje projektuojama, jog po pakankamai gerų šių metų pirmojo pusmečio rezultatų, 2024 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės sparčiau nei manyta birželį – augimo tempas sieks 2,3 proc. 2025–2027 metais augimo tempas turėtų paspartėti iki 2,9 proc. vidutiniškai per metus.
Užimtų gyventojų skaičius per pirmąjį šių metų pusmetį šalyje išaugo 2,3 proc., o darbo jėgos pasiūla padidėjo net 3,1 proc. Numatoma, kad atsigaunant ekonominiam aktyvumui, dėl išliksiančios stiprios darbuotojų paklausos ir išaugusios jų pasiūlos, užimtų gyventojų skaičius 2024 metais padidės 1,4 proc. Nedarbo lygis šiemet turėtų siekti 7,3 proc., o vidutiniu laikotarpiu nuosekliai mažės.
Scenarijuje projektuojama, jog 2024 metais vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas išliks pakankamai spartus ir sudarys 10,1 proc. Kitąmet vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimo tempas turėtų siekti 7,6 proc.
Per pirmąjį šių metų pusmetį infliacija šalyje išliko žema. Numatoma, kad 2024 metais infliacijos tempas mažės šiek tiek sparčiau nei manyta birželio mėnesį – vidutinė metinė infliacija sudarys 1 proc.
Mažesnė infliacija
Mažesnę infliaciją lems palankesnė vartotojams maisto gaminių kainų raida, sumažėjęs spaudimas neenerginių pramoninių prekių kainoms, taip pat spartesnė energijos prekių defliacija ir nuosaikesnė paslaugų infliacija. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais infliacijos tempas turėtų išlikti artimas 2,5 proc.
Augant namų ūkių disponuojamosioms pajamoms ir esant žemai infliacijai, gyventojų perkamoji galia toliau stiprės. Šiemet namų ūkių vartojimo išlaidos turėtų augti 3,3 proc., o kitąmet augimas turėtų paspartėti iki 3,6 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, toliau gerėjant gyventojų finansinei padėčiai, namų ūkių vartojimo išlaidos galėtų augti daugiau nei po 3 proc. kasmet.
Numatoma, kad išlaidos bendrojo pagrindinio kapitalo formavimui (BPKF) šiemet augs nuosaikiai – 1,1 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais, gerėjant įmonių finansinei padėčiai, sparčiau augant išorės ir vidaus paklausai, didinant investicijas į šalies saugumą ir esant poreikiui investuoti į žaliąsias technologijas bei darbo našumą didinančias priemones, išlaidų BPKF augimo tempas galėtų paspartėti iki 5,6 proc. vidutiniškai per metus.
Scenarijuje numatoma, jog 2024 metais prekių ir paslaugų eksporto (palyginamosiomis kainomis) metinis pokytis sieks 1,2 proc. Dėl palankesnės pagrindinių prekybos partnerių ekonomikos raidos šio rodiklio metinis augimo tempas 2025–2027 metais galėtų paspartėti iki 3,9–4,2 proc.
Scenarijus sudarytas vis dar esant išskirtinai dideliam išorės aplinkos nestabilumui ir ekonominio neapibrėžtumo sąlygoms, tęsiantis aktyviems kariniams veiksmams Ukrainoje, kitoms geopolitinėms įtampoms.
Rusijos karas prieš Ukrainą, geopolitiniai neramumai Artimuosiuose Rytuose, pernelyg stiprus monetarinės politikos sugriežtinimas, spartesnis energijos ir kitų žaliavų, maisto kainų augimas, mažiau palanki euro zonos ir globalios ekonomikos raida, svyravimai pasaulio finansų rinkose, visuomenės senėjimas ir darbuotojų trūkumas – dalis neigiamų rizikos veiksnių, dėl kurių šiame scenarijuje numatytų pagrindinių rodiklių įverčiai gali keistis.
Taip pat egzistuoja ir teigiamos rizikos, tokios kaip stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, investicijų į saugumą padidėjimas, sparčiau įgyvendinami Europos žaliojo kurso ir kiti ES lėšomis finansuojami projektai, palankesnės demografinės tendencijos ir kvalifikuotų darbuotojų imigracija, spartesnis perėjimas prie žaliosios energetikos.
