Ne paslaptis, kad įsirenginėjant namus, jų jaukumą kuria ne tik vidaus interjeras, bet ir išoriniai sprendimai, todėl ypatingą reikšmę įgauna pastato fasado apdaila. Deja, gyvenant šalyje, kurioje nuolat keičiasi keturi metų laikai ir orai, fasado būklei įtakos turi nuolatinės šalnos, atodrėkiai, saulės kaitra bei neišvengiama oro tarša, tad laikui bėgant pirminė pastato išvaizda gali pakisti.

Kaip galima išvengti šių pokyčių ir kokios pagrindinės problemos gresia tinkamai nesirūpinant namo fasadu?

„Verta paminėti, kad aplinkos pokyčiai įtakos turi tiek tinkuotiems, tiek mediniams paviršiams. Nors kai kurių fasado pažeidimų galima išvengti pasirinkus tinkamas medžiagas, kitiems užkirsti kelią gali būti kur kas sudėtingiau“, – pasakoja „KODERUS“ atstovas Gerardas Petraitis.

Fasadų pažeidimų spektras – itin platus

Viena dažniausių problemų – fasado pažaliavimas, kuris ypač būdingas namams, stovintiems šešėlyje, uždaroje arba tankiai apsodintoje vietoje. Jį sukelia samanų ar dumblių sporos, kurios kartu su dulkėmis ir kitomis apnašomis padengia pastato sienas ir ne tik atrodo neestetiškai, bet ilgainiui gali pažeisti sienos paviršių.

Dėl šių žaliuojančių plotų neretai atsiranda tinko įtrūkimai, o jiems gilėjant kyla kitos problemos.

„Didėjantis fasado įtrūkimų skaičius didina pelėsio atsiradimo galimybę. Jam prasiskverbus į gilesnius sienos sluoksnius ir pasiekus vidines patalpas, kyla grėsmė žmonių sveikatai.

Deja, jei pastatą užklupo pelėsis, juo atsikratyti nėra taip paprasta – nuvalius pažeistas vietas, sienas svarbu padengti vandenį atstumiančiomis medžiagomis ir pasirūpinti, kad jos galėtų kvėpuoti, o padengtas sluoksnis netrukdytų išgaruoti viduje susikaupusiai drėgmei“, – pažymi G. Petraitis.

Ypatingos priežiūros reikalauja ir mediniai fasado paviršiai, nes medis – itin natūrali ir viena iš labiausiai kintančių medžiagų. Kaip ir tinkuotiems paviršiams, šiems taip pat gresia pelėsio grėsmė, be to, sienos gali išblukti ar patamsėti nuo drėgmės. Siekiant, kad toks fasadas kuo ilgiau išlaikytų savo savybes, naudinga medieną impregnuoti, o nusprendus nudažyti – rinktis kokybiškus atmosferos pokyčiams atsparius dažus.

Ar galima užkirsti kelią fasado pokyčiams?

Nors visiškai išvengti atmosferinio poveikio fasadui nepavyks, tačiau siekiant sumažinti jo grėsmę svarbu vengti tam tikrų veiksmų.

„Tinko trūkiai gali atsirasti dėl netinkamai parinkto tinko sluoksnio storio, per mažo sukibimo su tinkuojamu paviršiumi ar dėl per skystos konsistencijos tinko naudojimo.

Taip pat dažnai įtakos turi mechaniniai pažeidimai ir smūgiai iš išorės, todėl prieš tinkuojant sienas itin svarbu įsitikinti, kad naudojamos medžiagos yra kokybiškos ir atsparios galimiems smūgiams; kiekvienas tinko sluoksnis turi būti mažesnio standumo, lyginant su prieš jį esančiu sluoksniu arba pagrindu“, – akcentuoja „KODERUS“ pardavimų vadovas.

Kitas namui naudingas sprendimas – nesodinti augalų visai šalia pastato, nes jų šešėliai ir drėgnesnė aplinka gali paskatinti išorinių sienų paviršių pokyčius.

„Žinoma, itin svarbi priemonė, padedanti apsaugoti namo fasadą – profilaktiškas jo plovimas, kurį geriausia atlikti bent kartą per metus – rudenį ar pavasarį. Paviršių valymo būdai priklauso nuo medžiagos ir teršalų pobūdžio, todėl vieniems gali užtekti nuplovimo vandeniu, kitiems prireikia ir specialių priemonių panaudojimo“, – sako pašnekovas.

Pavyzdžiui, jei medinis namo fasadas jau pasidengė žaliuojančiais dumbliagrybiais, jo neužtenka tik perdažyti. Pirmiausia paviršių svarbu nuplauti aukšto slėgio vandens srove, tada padengti mikrobiocidiniu tirpalu, naikinančiu likusius dumbliagrybius, ir tik tada – fasadiniais dažais.

Be to, svarbu nepamiršti, jog dažai laikui bėgant taip pat praranda savo apsaugines savybes, todėl fasadą geriausia kas 5–10 m. perdažyti.

Sprendimai, leidžiantys nesijaudinti dėl klimato poveikio

Visgi, svarbu nepamiršti, kad ne žmogus turi tarnauti namui, bet namas žmogui, todėl siekiant, kad aplinka fasadui darytų kuo mažesnį poveikį, o juo rūpintis būtų kuo paprasčiau, naudinga atkreipti dėmesį į įvairius šiuolaikiškus ir modernius statybinius sprendimus.

„Vienas iš itin praktiškų ir mažai priežiūros reikalaujančių fasado apdailos galimybių – fasado apdailos termoizoliacinės plokštės, kurios yra atsparios bet kokiam atmosferos poveikiui, atšiaurioms klimato sąlygoms ir pasižymi ilgaamžiškumu. Jos taip pat pasižymi ne tik praktiška apdailos funkcija, bet ir apšiltinimu“, – teigia G. Petraitis.

Šiose plokštėse faktūrinis betonas yra sulietas su apšiltinimo sluoksniu, nenaudojant jokių papildomų jungimo priedų. Toks dviejų medžiagų sujungimas užtikrina stabilesnį medžiagų sukibimą ir medžiagos kokybiškumą.

Dėl naudojamos technologijos jų viduje nesikaupia dumblių sporos ar drėgmė, todėl negresia pažaliavimas ar kitoks neigiamas aplinkos poveikis, be to, siekiant išlaikyti nepriekaištingą išvaizdą, jas užtenka nuplauti.

„Be to, nerimaujantiems, kad betoninės plokštės nesuteiks norimo estetinio rezultato, verta žinoti, jog šis metodas leidžia rinktis įvairias tekstūras: nuo akmens ir plytelių, iki medžio raštų, o paviršius galima nudažyti norima spalva. Tokiu būdu sukuriamas ne tik patvarus, bet ir išskirtinio dizaino fasadas“, – atkreipia dėmesį „KODERUS“ atstovas.