Nors didžiajai daliai Lietuvos žmonių namai – jų tvirtovė, pavasarį juose vis dažniau pažyra šukės. Draudikai atkreipia dėmesį, kad prasidėjus šiltajam metui daugiau nei dvigubai išauga su stiklo dūžiais susijusių draudžiamųjų įvykių.
„Atšilus orui žmonės daugiau laiko leidžia gryname ore, pradeda tvarkyti aplinką aplink namus, todėl stiklo dūžių skaičiai išauga daugiau nei du kartus. Pagrindinės šio augimo priežastys – prasidėję kiemo priežiūros darbai, vaikų žaidimai kieme ir netgi savaiminiai stiklų skilimai dėl temperatūros pokyčio. Žmonės kreipiasi dėl langų, durų ar kitų stacionarių namo pertvarų stiklinių paviršių dužimų ir skilimų, nes šiuo metu ryte būna vėsu, o saulei suspindus į langus ir greit pasikeitus temperatūrai, lango stiklas kartais įskyla savaime“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, su stiklų dūžiais susijusius draudžiamuosius įvykius sukelia ir prasidėjęs žolės pjovimo sezonas. „Jau kelias savaites gyventojai šalia savo namų naudoja žoliapjoves ir pjauna žolę. Deja, ne visada šie kiemo priežiūros darbai baigiasi sėkmingai. Šį pavasarį jau esame užfiksavę atvejų, kai iš po žoliapjovės išskriejęs akmenukas įskelia ar išdaužia namo ar jo terasos langą“, – pasakoja G. Norkus.
Draudikas atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais, po draudžiamojo įvykio namuose, vis daugiau žmonių pageidauja ne išmokos, o greito ir profesionalaus jų problemos sprendimo, t.y. remonto, keitimo ar tam tikro inventoriaus arba įrangos atnaujinimo paslaugų. „Vis didesnei klientų daliai svarbu ne gauti pinigus, o sugrąžinti situaciją namuose į tokią, kokia buvo prieš įvykstant draudžiamajam įvykiui. Todėl mūsų klientai po draudžiamojo įvykio namuose gali pasinaudoti operatyvia profesionalių meistrų pagalba ir pašalinti nelaimės padarinius“, – teigia draudimo bendrovės Turto žalų skyriaus vadovas.
Pasak G. Norkaus, išdaužtas lango ar durų stiklas – tai nepatogumai, kuriuos namuose norisi kuo greičiau pašalinti ir gyvenimą susigrąžinti į įprastas vėžes. Daugiau nei 60 proc. apsidraudusiųjų po draudžiamojo įvykio namuose renkasi meistrų paslaugas.
„Mūsų partnerių „PortalPRO“ platformoje, vienijančioje skirtingas paslaugas teikiančius meistrus, klientams siūloma remonto arba keitimo galimybė po stiklų draudžiamųjų įvykių jų namuose. Meistrai susisiekia su klientu, nuvykę į draudžiamojo įvykio vietą įvertina nuostolį ir pasiūlo remonto arba keitimo paslaugą. Atvykęs meistras iškart įvertina nuostolio pobūdį bei dydį, ir, klientui sutikus, sutaria dėl remonto darbų“, – pasakoja draudimo bendrovės atstovas.
Pasak „PortalPRO“ paslaugų direktoriaus Manto Vasiliausko, pastaruoju metu žmonės dažniausiai kreipiasi dėl mechaninio stiklo pažeidimo arba savaiminio jo skilimo. „Mechaniniai pažeidimai dažnai yra susiję su įprasta žmogaus veikla. Pavyzdžiui, kai šienaujant pievelę žoliapjovės ar trimerio pakeltas akmenukas pažeidžia namo lango, terasos, šiltnamio stiklą ar sunkus, kietas daiktas iškrenta iš rankų. Mechaniniai pažeidimai įvyksta ir dėl gamtos stichijų: audros, stiprios krušos ar didžiulio vėjo pakelti daiktai gali lengvai pažeisti stiklą“, – sako M. Vasiliauskas.
Jo teigimu, savaiminių stiklo skilimų atvejų pasitaiko veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, kai oro temperatūra smarkiai svyruoja, arba karščiausiomis vasaros dienomis. „Jei arti lango yra pastatytas didelis daiktas, pavyzdžiui, putplasčio lapas, tuomet saulei kaitinant inertinės dujos plečiasi, dėl to stiklas įtrūksta savaime. Pasitaiko atveju, kai žmonės grįžta į namus po atostogų, o ten jų laukia nemaloni staigmena – savaime suskilęs lango ar balkono durų stiklas“, – pasakoja ekspertas.
M. Vasiliauskas atkreipia dėmesį, kad stiklo dūžių atvejų itin padaugėja įpusėjus pavasariui ir vasarą. Jo teigimu, per antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį „PortalPRO“ fiksuoja apie 65 proc. visų per metus įvykstančių įvykių, susijusių su stiklo dūžiais.
Pastebėjus stiklo trūkį, M. Vasiliauskas rekomenduojama atsargiai sutvirtinti skilimo vietą lipnia juosta, kad trūkęs stiklas neišbyrėtų ir nepadarytų žalos aplinkiniams. „Jei stiklas dužo, reikėtų pašalinti duženas nuo žemės. Abiem atvejais pažeistą stiklo gaminį derėtų pažymėti geltonu įspėjamuoju ženklu, kad aplinkiniai atkreiptų dėmesį ir prie jo nesiliestų“, – pabrėžia M. Vasiliauskas.
„Gjensidige“ duomenimis, vidutinė žala, kurią patiria būsto savininkai po stiklo dūžių namuose, šiais metais sudaro 490 eurų. Tuo tarpu stiklo paketo pakeitimas gyvenamajame name gali siekti ir 3 tūkst. eurų.
