Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda stebėjo Lietuvos ir Lenkijos karių tarptautines brigados lygmens taktines pratybas „Brave Griffin 24-II“.
„Šių pratybų tikslas – parodyti gebėjimą sąveikauti ir koordinuoti veiklą vykdant bendrus karinius veiksmus ir gynybos operacijas svarbioje NATO ir visam regionui geografinėje vietovėje – Suvalkų koridoriuje“, – sakė šalies vadovas. Lietuvos ir Lenkijos vadovai drauge stebėjo pratybų veiksmus, taip pat apžiūrėjo karinę techniką.
Pasak Prezidento, Lenkija ir Baltijos šalys yra bendrų grėsmių kaimynystėje, todėl vienodai vertina padėtį ir supranta, jog Rusija išliks ilgalaike karine grėsme visam Aljansui. „Turime išlaikyti tvirtą poziciją dėl NATO rytinio flango stiprinimo, siekti visiško NATO gynybos planų ir rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo“, – pabrėžė Prezidentas.
Dvišalio susitikimo metu Prezidentai aptarė regiono gynybos ir saugumo, paramos Ukrainai ir dvišalių santykių stiprinimo klausimus, apžvelgė platų bendradarbiavimo gynybos srityje lauką ir sutarė dėl naujų bendrų sąveikos tikslų.
„Vertinu mūsų pastangas, daromas įsigyjant moderniausios ginkluotės elementus bei didinant atsparumą kibernetinėje erdvėje“, – sakė šalies vadovas. Prezidento teigimu, susitikimo metu su Lenkijos Prezidentu aptartos galimybės plėsti ir vystyti gynybos bendradarbiavimą raketinės artilerijos (HIMARS) pajėgumų ir kibernetinio saugumo srityse. Pasak šalies vadovo, tolesnis sąveikos ir bendradarbiavimo šiose srityse vertinimas bus perduotas krašto apsaugos ministrams ir kariuomenių vadams.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė ir paramą Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, kad privalome nenuilsdami siųsti bendrą žinutę dėl tvirto įsipareigojimo toliau remti Ukrainą, taip pat svarbu padėti Ukrainai kuo labiau artėti narystės NATO link.
Galėjo ir Šimonytė dalyvauti – pratybų stebėjime, juk rinkimuose rungiantis dėl Prezidento kėdės su Nausėda toks dalyvavimas praverstų, na bent jau dėl karių balsų, be to, ir kariuomenės reitingai – aukšti. .
O Nausėda , o gal Šimonytė, galėtų iki pusės plika(s) prajoti , na, Suvalkijos lygomomis ant žirgo ?
Vargu, ar Lietuvai tikslinga dėtis su Lenkija dar ir atskirai dvišališkai dėl Rusijos keliamų saugumo grėsmių Baltijos šalims. Juk vargu ar dėl jų galima Lenkija pasitikėti, prisimenant tarpukario, pokario, taip pat ir carinių laikų jos antilietuviškos politikos faktus. Tad dėl Baltijos šalių saugumo nuo Rusijos grėsmių pakanka joms būti NATO, ES, ypač dabar, kai NATO šalimis tapo ir Suomija su Švedija, be to, turint ir dvišalę JAV garantiją dėl saugumo. Ką čia Duda su Nausėda rezga su tomis bendromis karinėmis pratybomis nėra aišku, tai gali būti labiau panašu į Lenkijos siekimą įtraukti Lietuvą (Baltijos šalis) į “Lenkijos žemių” gynybą ne tik kaip NATO narės, bet dar atitinkamais atvejais ir dvišališkai kaip Baltijos šalis.
Oskaras Milašius (1877-1939) savo pranašysčių knygelėje “Pusė atskilusio mėnulio virš Lietuvos” taip parašė: Jei Lietuva nori būti Valstybe, tai pirmiausia ką ji turi daryti, tai NESIDĖTI su lenkais. O antra, tai nedaryti abortų,
Pritardamas “Kažin” komentarui, noriu pastebėti smetoninės ir dabartinės Lietuvos valdžių visiškai priešingą politiką santykiuose su Lenkija. Juk 1919 m. Lenkijai išdavikiškai užpuolus Lietuvą, to meto Lietuva neturėjo jokių diplomatinių santykių su Lenkija. Tarp valstybių buvo tarsi nepabaigto karo stovis. Dar daugiau. 1938 m. Lenkija įspėjo Lietuvą, kad jeigu Lietuva neatkurs diplomatinių santykių su Lenkija, Lenkija juos atkurs prievarta. T.y. Lenkijos karinis korpusas, dislokuotas prie Lietuvos sienos, įsiverš į Lietuvą Tai Lietuvą privertė diplomatinius santykius su Lenkija atkurti. Lenkija Lietuvai visais laikais buvo vienas iš Lietuvos didžiųjų nacional–imperinių kaimynų. Kaimynai apie savo istorinę imperinę prigimtį laikas nuo laiko vis primena. Tai pasireiškia Lietuvos teritorijų užgrobimu, okupacijomis, prievarta ir mirtimis. Man keista, kad į istorijos pamokas visiškai nekreipia dėmesio Lietuvos vairuotojai. Tikrieji Lietuvos draugai ir kaimynai latviai, estai, šiaurės Baltijos šalys. Galima pastebėti ir tai, kad atsilaisvinančią Lietuvoje rusiškojo pasaulio dalį daugelyje sričių aktyviai užpildo lenkiškasis.