Sekmadienis, 22 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Išleistas neįkainojamas A. Varno negatyvų archyvas, kuriame įamžintas kryždirbystės paprotys

www.alkas.lt
2024-02-07 08:00:05
88
PERŽIŪROS
0
Lietuvių tautodailės skyriaus stendas. Monza, 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Lietuvių tautodailės skyriaus stendas. Monza, 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Vasario 24 d. 12 val. (konferencijų salėje 1.2), Vilniaus knygų mugėje, bus pristatomas Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas dailininko Adomo Varno praėjusio amžiaus 3 dešimtmetyje surinktas negatyvų rinkinys, kuriame užfiksuoti Lietuvos kryždirbystės vaizdai.

Dailininkas jau tada įžvelgė kryždirbystės kaip išskirtinės liaudies meno srities galimybes, o suvokęs jos nykimo greitį – ėmėsi fiksuoti.

Nors pats pripažino, kad „kryžių liga apsirgo“, tačiau jo titaniškos pastangos neabejotinai prisidėjo prie kryždirbystės papročio išsaugojimo.

Visą Adomo Varno kryžių rinkinį sudaro 1988 negatyvai, kuriuose užfiksuoti įvairiuose Lietuvos kampeliuose stovintys mažieji sakraliniai paminklai – kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, 2 krikštai ir 1 kaulinyčia.

Nuvirtęs stogastulpis prie Utenos-Kuktiškių vieškelio Kuktiškių miestelio laukuose, 1925 m. | lnm.lt nuotr.
Nuvirtęs stogastulpis prie Utenos-Kuktiškių vieškelio Kuktiškių miestelio laukuose, 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Išpranašautas kryždirbystės likimas

Galima teigti, jog A. Varnas dar 1925 m. numatė lietuvių kryždirbystės papročio vietą garbingame UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąraše.

Tuomet jis rašė nujaučiantis lietuviškuosius kryžius turint „neįkainojamos vertės ne tik Lietuvos menui, ne tik Lietuvos istorijai, etnografijai bei archeologijai“ ir tikėjo, jog išsamus jų rinkinys „gali turėti ir neginčytinai žymios pasaulinės reikšmės“.

Tuo pačiu dailininkas skaudžiai išgyveno, matydamas ir kitą, liūdnąją šio papročio būtį – nykstančius, sukrypusius, nuvirtusius kryžius, stogastulpius, koplytėles.

Anot leidinio sudarytojos menotyrininkės dr. Skaidrės Urbonienės, kryždirbystė savo pakilimą išgyveno praėjusio šimtmečio pradžioje, tačiau nauji laikai žmonių gyvenimo būde ir pasaulėžiūroje atnešė permainų, kurios neskatino tradicijos klestėjimo.

Iš medžio padaryti kryžiai, koplytstulpiai, stogastulpiai nyko. Adomas Varnas suvokė, jog užkirsti tam kelią praktiškai neįmanoma, todėl stengėsi kiek galima greičiau išgelbėti bent jau šios dvasiškai turtingos praeities atvaizdus.

Be jo atlikto titaniško darbo žinios apie kryždirbystę būtų gerokai skurdesnės: daug materialiųjų šio papročio pavyzdžių sunyko.

Varno sukauptas archyvas juos ne tik išsaugojo, bet kartu ir įvaizdino tradicijos paplitimą, formas, masiškumą.

„Fotografija A. Varnui pirmiausia buvo priemonė dokumentuoti esamą paveldą, sukurti vaizdinę kryždirbystės papročio atmintį.

Negatyvai atspindi plačią medinių paminklų statybos chro­nologiją nuo XIX a. vidurio iki XX a. 3 dešimtmečio pabaigos etnografiniuose Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos, Dzūkijos regionuose“, – sako S. Urbonienė.

Ji priduria, jog Lietuvos kryždirbystės paminklai stovėjo įvairioje aplinkoje: sodybose, kaimų ar miestelių pakraščiuose ar aikštėse, kryžkelėse, pakelėse, laukuose, miškuose, prie upių, upelių ar šaltinių, kapinėse ar bažnyčių šventoriuose.

Dailininkas nesistengė sukaupti tik gerai išsilaikiusių paminklų vaizdų; rinkinyje yra ir nykstančių, apleistų, nuvirtusių paminklų.

Visus surinktus vaizdus jis suklasifikavo ir saugojo, kad vėliau būtų galima panaudoti restauruojant senuosius kryžius arba jau sunykusiųjų vietoje statant naujus.

Dailininkas Adomas Varnas savo studijoje Čikagoje 1969 metais. Fotografas nežinomas | LLMA nuotr.
Dailininkas Adomas Varnas savo studijoje Čikagoje 1969 metais. Fotografas nežinomas | LLMA nuotr.

Nykstančios dvasinės kultūros archyvaras

Varno rinkinio vaizdai pasižymi dokumentiškumu. Juose gerai matosi ne tik paminklas, bet ir autentiška jo aplinka.

Ant fotografuojamo pastato įrėžti pastatymo metai kartais yra paryškinti, greičiausiai balta kreida, kad geriau matytųsi fotografijoje.

Dailininkas didelį dėmesį skyrė nuotraukų aprašymui, 1925 m. spaudoje jis netgi nurodė, kokius būtinus metrikos duomenis tokie šaltiniai turėtų turėti.

Svarbiausia yra užfiksuoti kryžiaus kilmės vietą – kaimą, valsčių, apskritį ir nurodyti konkrečiai, kur jis stovi: kapuose, šventoriuje, kieme, prie upelio, prie šaltinio, šalikelėje ar kryžkelėje.

Svarbu nurodyti ir kryžiaus amžių, ir jo perstatymo metus.

Nepamainomu šaltiniu jis laikė aplinkui gyvenančius žmones, kurie gali pasakyti, kiek kartų kryžius iš naujo įkastas į žemę, nupuvus jo apačiai, kas yra kryžiaus autorius, koks jo pastatymo tikslas, kokia legenda pasakojama.

Kataloge tarp vaizdų įterptos A. Varno atsiminimų ištraukos apibūdina tam tikrų regionų ar vietovių kryždirbystės paminklų bruožus, jo pastebėtus keliaujant po visą Lietuvą.

„Įvertinęs kryžių fiksavimo darbo mastą, A. Varnas nusipirko automobilį „Ford“ ir pasisamdė vairuotoją, nes pats vairuoti nemokėjo.

Taip pat nusipirko „architektoniš­ką“ fotoaparatą, kuriuo galėjo lengviau fotografuoti aukštus objektus iš arčiau, keletą objektyvų bei fotomedžiagų, taigi investicijos šiam tikslui buvo nemenkos“, – pasakoja muziejininkė Žydrė Petrauskaitė, parašiusi vieną iš įvadinių straipsnių.

Negana to, dailininkas neapsiribojo tik kryžių fiksavimu. Jis tapo ir aktyviu jų ambasadoriumi: dėjo pastangas, kad jo surinktą kolekciją perimtų valstybė, o 1925 m., artėjant Antrajai tarptautinei taikomojo meno parodai Italijoje, ten būtų suorganizuota ir lietuviškų kryžių paroda.

„Tarptautinei visuomenei lietuviški kryžiai buvo parodyti Monzos Karališkuosiuose rūmuose.

Dvi tam paskirtos salės buvo dekoruotos stilizuotų ornamentų kompozicijomis pagal A. Varno projektą.

Juose išeksponuotos medinės skulptūros, audiniai ir 80 didelio formato įrėmintų kryžių rinkinio nuotraukų“, – sako Ž. Petrauskaitė.

Kryžius Eržvilko miestelio kapuose, 1924 m. Pastatytas 1884 m. | NČDM nuotr.
Kryžius Eržvilko miestelio kapuose, 1924 m. Pastatytas 1884 m. | NČDM nuotr.

Apie leidinį

Leidinyje „Lietuvos kryždirbystės vaizdai: Adomo Varno negatyvų rinkinys“ pirmą kartą skelbiamas visas iki šių dienų išlikęs dailininko surinktų stiklo ir celiulioido negatyvų rinkinys, šiuo metu saugomas Lietuvos nacionaliniame ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose.

Tarpukariu sukaupti pagrindiniai fotografijų ir negatyvų rinkiniai šiandien yra svarbus šaltinis tiriant XIX a. ir XX a. pirmos pusės kryždirbystės paprotį.

Jie suteikia ikonografinių ir empirinių duomenų dailėtyrai, istorinio ir etnologinio pobūdžio tyrinėjimams, paminklų restauravimui ar atstatymui bei pasiūlo sumanymų šiandienos kryždirbystės papročio puoselėtojams.

Prieš patekdami į muziejų rinkinius, negatyvai patyrė įvairių laiko ir netinkamų sąlygų išbandymų, todėl dalis jų išbluko, prarado kontrastą, atsirado įvairių dėmių.

Leidinio dailininkė Vida Ona Kuraitė, palikdama laiko uždėtą patiną, kai kurias dėmes, nešvarumus, subraižymus išvalė, paryškino kontrastą ar išblukusias detales.

Vis dėlto dalis negatyvų sugadinti negrįžtamai, vaizdų juose neišlikę.

Leidinį sudarė Skaidrė Urbonienė. Įvadinį straipsnį parašė Skaidrė Urbonienė, Žydrė Petrauskaitė pristatė Adomo Varno kryžių negatyvų rinkinio sudarymo istoriją, Monika Gineikienė apžvelgė Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomą rinkinio dalį, o Vitalija Jočytė – Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomą rinkinio dalį. Leidinį jau dabar galima įsigyti Lietuvos nacionalinio muziejaus elektroninėje parduotuvėje ir muziejaus kasose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kryždirbystės paprotys Lietuvoje
  2. Vilniaus miesto gatvėse – Tado Kazakevičiaus įamžintas nykstantis Lietuvos kaimas
  3. Šiaudinių sodų rišimo paprotys – pakeliui į UNESCO
  4. Išleistas įspūdingas albumas „Kazys Varnelis“
  5. Pristatytas naujai išleistas J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumas“: sostinės peizažai atgimė numizmatinėse plaketėse
  6. Iš pašto ženklų sukurtas J. Basanavičiaus paveikslas perduotas Signatarų namams
  7. Kokias istorijas slepia netrukus atsiversiantys Istorijų namai?
  8. Ką apie pajūrio žmones pasakoja puodų šukės
  9. Lietuvoje vyks Europos archeologijos dienos
  10. T. Kazakevičiaus fotografijų parodoje – užmarštin grimztantys Lietuvos vaizdai
  11. Kaune Karo muziejuje rengiama paroda „Totoriai – Lietuvos kariai“
  12. Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavė
  13. Įsitikinimus griaunanti paroda apie gintarą
  14. Signatarų namuose rodoma Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 metų vasario 16-osios Deklaracija
  15. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia prakalbinti Vilnių kūrusias asmenybes

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Bartas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kai verslas auga greičiau nei jo procesai: kaip suvaldyti kasdienį chaosą įmonėje?
  • Sutemus sodas išnyksta: žinovas pataria, kaip saugiai ir tvariai apšviesti namų aplinką
  • Rytinis slalomas prie mokyklų: kokie pavojai tyko tiek skubančių tėvų, tiek ir jų vaikų?
  • RRT: siuntiniai augina pašto rinką, tačiau siuntų iš Kinijos mažėja

Kiti Straipsniai

2026 m. lapkričio 22 d. horoskopas – dvi moterys džiaugsmingai susitinka geležinkelio stoties perone

Lapkričio 22-osios horoskopas: nuo judraus ryto iki jaukios popietės

2026 11 22
Istorinė vilnos apdorojimo scena: žmonės kerpa avis, tvarko ir šukuoja vilną

Vilnos vėlimo paslaptys: ką atskleidžia šimtmečius išlikę radiniai?

2026 11 22
Jūrinis vėžlys, delfinai ir žuvų būrys pasaulio vandenyne.

Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo

2026 11 21
Žmogus prie kompiuterio nagrinėja duomenų diagramas

Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas

2026 11 21
Studentas su nešiojamuoju kompiuteriu universiteto bibliotekoje.

Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią

2026 11 21
Nijolė – italų fotografo Gianluca Sodaro portretas iš parodos „Laiko aidai“

Italų fotografo akimis – lietuvių veiduose įrašyta istorija

2026 11 21
Irena Šukytė-Ungaro su atkurtu promočiutės delmonu

Klaipėdoje atsivers keturių kartų moterų istorija, išsaugota delmonų raštuose

2026 11 21
Seni metaliniai vandentiekio vamzdžiai ir stiklinė geriamojo vandens.

Švinas Europoje kasmet siejamas su šimtais tūkstančių priešlaikinių mirčių

2026 11 21
2026 m. lapkričio 21 d. horoskopas – plaukikė šoka į vidaus baseiną

Lapkričio 21-osios horoskopas: kai praverčia paprasti gebėjimai

2026 11 21
Mergina bibliotekoje renkasi knygą iš lentynos

Kviečiama teikti kūrinius ir darbus Vaikų literatūros premijai gauti

2026 11 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • klaustukas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Bartas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
Kitas straipsnis
Pokalbis „Valstybės ateities vizijos: kaip keičiasi mūsų svajonės apie Lietuvą?“ | lnb.lt nuotr.

Pokalbis „Valstybės ateities vizijos: kaip keičiasi mūsų svajonės apie Lietuvą?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai