Kovo 12 d. K.Donelaičio g. 5 Kaune buvo atidengta atminimo lenta vienam iš pirmųjų karo aviacijos lakūnų Pranui Hiksai ir jo žmonai – pedagogei, rusų kalbos dėstytojai Irenai Hiksienei.
Atminimo lenta atidengta P.Hiksos 115-ųjų gimimo metinių ir atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečio proga. Pranas Hiksa – Petrogrado karo aviacijos mokyklos absolventas, Rusijos aviacijos karininkas, Didžiosios Britanijos Karališkųjų oro pajėgų auklėtinis, aviacijos leitenantas, nuo 1919 m. pavasario – jaunos Lietuvos kariuomenės lakūnas. P.Hiksa dalyvavo Nepriklausomybės kovose, atliko žvalgomuosius skrydžius ties Panevėžiu, Zarasais, Utena, Suvalkais. Jis buvo Aviacijos mokomojo būrio viršininkas, oro eskadrilės vadas, nuo 1922 m. birželio 3 d. – pirmasis Lietuvos aviacijos kapitonas. Jo mokiniai – garsieji lakūnai ir aviacijos konstruktoriai Jurgis Dobkevičius, Antanas Gustaitis, būsimasis generolas, Jonas Mikėnas ir dauglis kitų.
Lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavo Prano Hiksos dukros Ina Taletienė, Danutė Vaitiekūnienė, Rita Šniukienė, Jūratė Veiverienė ir vaikaičiai.
„Tėvai šiame namelyje gyveno kukliai. Mūsų tėtis buvo garbingas žmogus, mus, keturias dukras, išleido į mokslus. Aviacija ir tarnyba jam buvo gyvenimo esmė. Mums labai malonu, kad dabar įamžintas mūsų tėvų atminimas. Dėkojame Lietuvos karinių oro pajėgų vadui generolui majorui Edvardui Mažeikiui, miesto merui Andriui Kupčinskui, savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistams, – kalbėjo P.Hiksos dukra Danutė Vaitiekūnienė.
Atminimo lentą pašventino Kauno įgulos kapelionas kpt. Tomas Karklys. Ši lenta primins, kiek talentingų, nepaprasto likimo žmonių kūrė Nepriklausomą Lietuvą.
P.Hiksos biografija – tai tikra legenda, liudijanti, kad mūsų žemė išugdo nepaprastus žmones. P.Hiksa patyrė 20 avarijų, bet vis dėlto liko gyvas. Jo drąsa ir puikios vairuotojo savybės lėmė, kad 1931 m. ir 1932 m. P. Hiksa tapo pirmųjų automobilių ralių „Aplink Lietuvą“ čempionu. Jis buvo pirmųjų daugiadienių motociklų lenktynių „Aplink Lietuvą“ iniciatorius ir dalyvis. 1933 m. ir 1935 m. be jokio specialaus pasirengimo sėkmingai dalyvavo beveik 4000 km tarptautiniame Monte Karlo ralyje. Jis kūrė automobilį, kuris mieste važiuotų, o užmiestyje skristų.P.Hiksa mirė 1966 m., o jo žmona – 1996 m.
Pirmadienį, 10 val., Vytauto didžiojo karo muziejuje prasidėjo konferencija, skirta atkurtų Lietuvos karinių oro pajėgų 20-mečiui, Lietuvos karo aviacijos 93-iosioms metinėms ir P.Hiksos bei kitų žymių aviatorių atminimui.
Nuosirdziai sveikinu ir didziuojuosi Lietuvos Aviacijos aso pasiekimais ir prasmingu atminties iamzinimu.Viliuosi,kad LR neuzmirs ir kito zydruju padangiu didvyrio plk lt F Vaitkaus atminimo.Siulau Siauliu karini oro uosta pavadinti jo vardu.