Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymu pradedamas rengti į UNESCO pasaulio paveldą įrašytos Kuršių nerijos Lietuvos teritorijoje valdymo planas. Šis planas padės įvertinti saugomos vietovės dabartinę būklę ir numatyti veiksmų planą jos saugojimui ir darniajam vystymuisi ateityje.
Kuršių nerijai, kaip UNESCO pasaulio paveldo vietovei, parengti tokį planą būtina, nes tai numatyta Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijoje bei Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo konvencijos įgyvendinimo gairėse.
Valdymo plano esmė – nustatyti, kaip yra saugoma Kuršių nerijos Lietuvos teritorijoje išskirtinė visuotinė vertė įgyvendinant tarptautinius reikalavimus bei rekomendacijas, įtraukiant suinteresuotus visuomenės narius ir institucijas.
“Aplinkos ministerija skyrė lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (AARP) lėšų šiam procesui finansuoti. Svarbu, kad ir Kuršių nerijos vietos valdytoja, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prisidės savo lėšomis prie valdymo plano parengimo ir sieks, kad jį dalinai finansuotų ir Neringos bei Klaipėdos miesto savivaldybės”, – bendrų pastangų būtinumą pabrėžė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Plano rengimą ir įgyvendinimą koordinuos Aplinkos ministerijos patvirtinta priežiūros grupė, kurią sudarys Aplinkos ministerijos, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Valstybinės kultūros paveldo komisijos, Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, kitų institucijų, dalyvaujančių valdant ir saugant šią unikalią teritoriją, atstovai.
Neleido geopolitinė padėtis
Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija tokio plano rengimą pradėjo dar 2012 m., tačiau dėl geopolitinės padėties bendras Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinis planas dienos šviesos neišvydo.
UNESCO pasaulio paveldo centras leido valdymo planą Kuršių nerijai rengti atskirai, apimant tik Lietuvos teritoriją. Šį planą Kuršių nerija įsipareigoja parengti iki 2024 m. pabaigos vadovaujantis kultūros ministro patvirtintomis UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje valdymo planų rengimo gairėmis.
Šio plano parengimas 2024 m. numatytas ir Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų plane.
Patvirtinti valdymo planai privalomi visoms į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytoms Lietuvos vertybėms. Šiemet šį įsipareigojimą tarptautinei bendruomenei jau ėmėsi įgyvendinti Kernavės archeologinė vietovė ir Vilniaus istorinis centras, kurių tikslas valdymo planus parengti iki 2023 m. pabaigos.
