Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga tarptautinė kūrybinė grupė, kurioje dalyvauja: menų agentūra „Artscape“ (Lietuva), Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, meno laboratorija „Kiaurai sienas“ (Lietuva), visuomeninė organizacija „Postlomograafia klubi“ (Estija) ir nepriklausomi kūrėjai iš Ukrainos ir Lietuvos (Lina Šlipavičiūtė, Georgijus Lvovas, Natalija Boiko, Elena Tita), pristatė kūrybinį sumanymą, kuris bus įgyvendintas 2023 m. spalio mėn. ant vieno iš pastatų Vilniaus miesto centre.
Tai didelio formato sieninė freska Nepalaužiama/ Nezlamna, kuri skiriama Ukrainos žmonių stiprybei ir nepalaužiamai dvasiai įamžinti.
Dviejų freskų istorija
Naujoji freska Nepalaužiama/ Nezlamna jau šį rudenį įsikurs gerai matomoje vietoje Vilniaus miesto centre ir pratęs Ukrainos kovos įamžinimo istoriją, prasidėjusią 2022 metais sukuriant freską Iki pergalės/ Do peremogi ant Maskvos namų sienos.
Maskvos namus žadama nugriauti, o išmontuota freska Iki pergalės/ Do peremogi bus parduota specialiame aukcione, visas surinktas lėšas skiriant Ukrainai.
Aukcioną rudenį surengs organizacija VšĮ „Mėlyna ir geltona“.
Naujojoje freskoje žinią apie nepalaužiamą Ukrainos ryžtą ginti savo laisvę ir nepriklausomybę toliau neš ta pati stiprioji ukrainietė savanorė Tatiana Drobotia, pernai „užkariavusi“ Maskvos namus.
„Tatiana vis dar ten, Ukrainoje, Zaporižioje, kur vyksta nuolatiniai bombardavimai. Prie pat fronto esančioje ir periodiškai bombarduojamoje Zaporižioje gyvenimas nesustoja.
Tatianos istorija liudija daugybės ukrainiečių ir visos karo niokojamos šalies tikrovę.
Ukrainiečiai ginasi ir tiki žmogaus teise būti laisvam.
Jų kova ir nepalaužiama dvasia įkūnija tas vertybes, kurios svarbios mums visiems“, – teigia projekto meno vadovė Lina Šlipavičiūtė.
Naujojoje freskoje skaudi tikrovė
Naujoje freskoje atsispindės tragiškos karo naujienos.
Freskai sukurti bus panaudota Tetyanos Drobotia fotosesijos medžiaga (fot. Elena Tita, Ukraina), užfiksuota išdžiūvusiame Kachovkos vandens rezervuare, kuris nuseko, Rusijai susprogdinus Kachovkos užtvanką.
Šis projektas – tai dviejų freskų dialogas.
Pirmojoje freskoje – mergina karo pradžioje, įamžinta savanorių centre Ukrainoje, vilties kupinomis akimis, kad karas greitai baigsis.
Antrojoje freskoje – ta pati ukrainietė didžiulės karo sukelto ekologinės ir žmogiškosios katastrofos vietoje.
Nepaisant to, ji Nepalaužiama/ Nezlamna, tiesi ir nepasiduodanti, kviečia nepasiduoti kartu su ja.
Vyšyvanka – gyvasis nematerialus kultūros paveldas
Freskoje matoma jauna moteris Tatiana Drobotia pasipuošusi specialiai šiai progai Ukrainos dizainerių sukurtu drabužiu, kuriame gausiai panaudoti tradicinės ukrainietiškos tekstilės, Vyšyvanka bruožai.
Anot ukrainiečių dizainerio Georgijaus Lvovo, įkūnijusio idėją audinyje, buvo norima sukurti tokią tautinio drabužio interpretaciją, kuri atitiktų šiuolaikinį Ukrainos, kaip jaunos, gražios ir drąsios šalies, identitetą.
Drabužio kūrėjai, inspiracijai ieškodami autentiškos medžiagos muziejuose ir privačiouse rinkiniuose, susidūrė su karo padariniais – visos parodos ir muziejų fondai buvo nepasiekiami dėl gyventojų evakuacijos iš Zaporižios į saugesnius regionus.
Tad buvo nuspręsta kurti visiškai laisvą naujo drabužio interpretaciją, paremtą Zaporižios regiono kraštotyros muziejaus fondų bei kt. etnografine medžiaga.
Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo priimta UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencija (2003).
Šia proga visame pasaulyje vyksta sumanymai, skirti gyvosios tradicinės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo puoselėtojams, palaikytojams ir kūrėjams.
Vyšyvanka, itin svarbi ukrainiečių kultūrinės tapatybės dalis, ypač didelę simbolinę prasmę įgavusi per 2014 m. Maidano sukilimą, dar labiau išryškėjo Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą.
Karo sąlygomis nematerialus kultūros paveldas telkia bendruomenes, tačiau yra toks pats trapus ir pažeidžiamas, kaip ir materialios kultūros vertybės.
Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimas priklauso nuo neišblaškytų bendruomenių, nuo orios ir saugios aplinkos, kurioje jis puoselėjamas.
Vyšyvanka, turtingas siuvinėjimo paprotys yra neabejotinai reikšmingas Ukrainos gyvasis nematerialus kultūros paveldas, nuolat pačių ukrainiečių perkuriamas, atkuriamas ir interpretuojamas, perduodamas iš kartos į kartą, teikiantis tapatybės ir tęstinumo pojūtį, skatinantis pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus teisėms.
Tradicinių ir šiuolaikinių Ukrainos ir Lietuvos kūrėjų meistrystė ir bičiulystė teliudija tai, ko negali sugriauti joks karas.
Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija ir VĮ Turto bankas.
Rengėjai: menų agentūra „Artscape“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija;
Partneriai: menų laboratorija „Kiaurai sienas“;
Kūrybinė ir gamybinė grupė:
Neofreska: meno vadovė Lina Šlipavičiūtė (Lietuva), Robot Muralist (Estija), modelis Tatiana (Tetyana) Drobotia (Ukraina),
fotografė Elena Tita (Ukraina)
Drabužis: suknelė ir karoliai – dizaineris Georgijus Lvovas (Ukraina), vainikas – Natalija Boiko (Ukraina), drabužio konsultantas – istorijos mokslų daktaras, socialinės antropologijos žinovas, Zaporižios nacionalinio universiteto Istorijos katedros docentas Serhijus Bilivnenko (Ukraina)
Daugiau apie projektą: čia.
