Karinei infrastruktūrai – apie 300 mln.

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo dar šiemet 276,72 mln. eurų būtų skiriami Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijoms karinės infrastruktūros projektams, užtikrinant operatyvų NATO sąjungininkų priėmimą Lietuvoje bei karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (karinėms ir civilinėms) projektų valstybinės reikšmės keliuose įgyvendinimui.

Iš viso karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams 2023–2025 metais numatoma skirti beveik 540 mln. eurų, iš kurių laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų. 2023 m. projektams skiriama apie 280 mln. eurų, 2024 m. numatoma skirti 220 mln. eurų, 2025 metams – 40 mln. eurų.

Spartinamas projektų įgyendinimas

„Vertinant geopolitinį kontekstą bei siekiant Lietuvai sparčiau pasirengti galimoms rizikoms spartiname karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimą skiriant papildomas lėšas dar šiais metais. Lietuvos žmonių saugumas yra Vyriausybės prioritetas, todėl stengiamės kryptingai dirbti dėl nacionalinio saugumo, ypač esant demokratijos ir Europos Sąjungos pasienyje“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Vyriausybės priimtame nutarime 128,3 mln. eurų skiriami Krašto apsaugos ministerijai karinio dalinio infrastruktūros sukūrimo (vystymo), šaudmenų ir sprogmenų sandėlių šaudyklų ir kitos mokymams skirtos infrastruktūros projektavimo ir statybos projektams įgyvendinti, taip pat Rūdninkų karinio poligono vidaus kelių tinklo projektavimo ir tiesimo, privažiuojamojo kelio į Rūdninkų karinį poligoną iš valstybinio kelio Nr. 176 rekonstravimo, vandenvietės, vandentiekio tinklų ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros iki Rūdninkų karinio poligono ribos ir Rūdninkų kaime projektams įgyvendinti.

Tuo pačiu Susisiekimo ministerijai skiriami 148,42 mln. eurų karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo projektams valstybinės reikšmės keliuose: Pabradė–Meškerinė ruožo nuo 5,258 iki 11,128 km kapitaliniam remontui, privažiuojamųjų kelių į Rūdninkų karinį poligoną įrengimui, valstybinės reikšmės krašto kelio Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimui, valstybinės reikšmės krašto kelio Molėtai–Pabradė ruožo nuo 17,925 iki 23,074 km kapitaliniam remontui, VIA BALTICA ruožo nuo Marijampolės iki Lietuvos–Lenkijos sienos plėtrai (I–III etapai), viduriniojo tilto per Nerį ir viadukų, esančių valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože nuo 99,03 iki 100,47 km, atnaujinimui.

Vyriausybės pritarimo sulaukęs Finansų ministerijos parengtas nutarimo projektas teiktas po liepos pradžioje įvykusio Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisijos posėdžio.