Klaipėdos uoste išbandomas įvairių šalių mokslininkų sukurtas autonominio bepiločio prototipas. Lietuvos vandenyse tokios naujoviškos sistemos, ateityje galinčios tirti, stebėti jūrų, uostų akvatorijų dugną, rodomos pirmą kartą.
„Inovatyviausios technologijos, galinčios tirti uosto dugną, atlikti batimetrinius matavimus, nustatyti taršą ir kitus dalykus – šiandien Klaipėdos uoste. Didžiulė tarptautinė komanda, adovaujama mokslininkų, sukūrė autonominį povandeninio drono prototipą ir jį lydintį laivą, kurie gali dirbti net iki 80 parų, – teigia Algis Latakas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius. – Šie įrengimai varomi ne tik elektra, bet ir vandeniliu, kuris dar visai neseniai buvo laikomas ateities degalais. Klaipėdos uoste, kur planuojame įgyvendinti vandenilio gamybos projektą, šie įrenginiai jau dabar užpildomi vandeniliu ir išbandomi“.
Autonominio bepiločio prototipas ir pagalbinis laivas sukurti dalyvaujant ES finansuojamame mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte ENDURUNS. Jame dalyvauja šešiolika partnerių iš devynių valstybių, taip pat patirtimi projekto metu dalijosi atstovai iš Pietų Korėjos. Projekto partneris – ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„ENDURUNS projektas padėjo pagrindą esminiams pokyčiams, kurie ateityje lems, kaip mes vykdysime vandenynų tyrimus ir tikrinsime jūros bei uostų infrastruktūrą. Autonominio povandeninio laivo operacijos buvo derinamos su novatoriško bepiločio antvandeninio, motininio, laivo naudojimu, taip sumažinant veiklos sąnaudas. Abi priemonės gali būti varomos tiek elektra, tiek vandeniliu. Tai pirmas kartas, kai šios novatoriškos sistemos demonstruojamos Lietuvos vandenyse, globojant Klaipėdos uostui, po sėkmingų bandymų Venecijoje ir Šiaurės Adrijos jūroje anksčiau šią vasarą“, – sako Birmingemo universiteto profesorius Majorkinas Papaelijas, ENDURUNS projekto mokslinis koordinatorius.
Pagal veikimo schemą, povandeninis bepilotis tyrimui yra paleidžiamas iš pagalbinio laivo, o tyrimui pasibaigus grįžta atgal. Bepilotis pagalbinis laivas yra sukonstruotas gabenti droną ir teikti geografines žymas ir duomenis į krante esantį centrą.
Sparčiai vystantis pasaulinei laivybai, auga poreikis atlikti povandeninius jūrinių objektų, uosto akvatorijos dugno, jūrinės aplinkos (dugno, landšafto, povandeninių objektų) tyrimus. Povandeniniai tyrinėjimai yra sudėtingi ir brangūs, o šiuo metu pasaulyje naudojamų dronų veikimo trukmė yra ribota.
Šiuo projektu, sutelkus įvairių šalių mokslininkus, sukurtas povandeninio drono prototipas pagal technines specifikacijas gali dirbti net iki 80-ties parų.
