Sekmadienis, 18 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Genzelis. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ryšiai su užsienio šalimis siekiant Nepriklausomybės

Bronislovas Genzelis, www.alkas.lt
2023-06-19 09:41:23
0
Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bronislovas Genzelis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Pranešimas, skaitytas 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti„Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Aš apgailestauju, kad negaliu dalyvauti šiame renginyje. Mano pranešimą perskaitys Mėnulė, kuri padėjo man užrašyti mano mintis, jas sukoregavo ir suredagavo. Pagarba Sąjūdyje dalyvavusiems akademikams ir visiems čia susirinkusiems.

Sąjūdis gimė, kaip Nepriklausomybės troškimo siekis. Šiandien noriu prisiminti ištakas Sąjūdžio indėlio į ryšius su užsienio intelektualais, kurie paliko ryškų pėdsaką Sąjūdžio ir Lietuvos Nepriklausomybės istorijoje. Man teko bendrauti su asmenimis, kurie turėjo didelę įtaką, užsienio šalims skelbiant mūsų valstybės Nepriklausomybę.

1954 metais atsidūriau Maskvos valstybiniame Lomonosovo universitete. Mano filosofijos studijų kurse buvo nemažai užsieniečių. Tame tarpe ir iš Vakarų šalių.

Sąjūdis – tai žodis, reiškiantis judėjimą. Šis žodis atsirado 19 amžiaus pabaigoje. 1956 metų pavasarį mano grupiokas vengras Imre Tokač pakvietė mane susitikti su dviem vengrų kariškiais, iš kurių vienas buvo jo brolis, kitas – generolas Pal Moleteris, atvykęs i Maskvą. 1938 metais jis Ispanijoje kovojo respublikonų pusėje, prieš fašizmą.

Šiame susitikime jis džiaugėsi, kad mes bendraujame ir suprantame vieni kitus. Jis sakė: „Negi mes kovėmės prieš fašizmą Ispanijoje tam, kad taptume rusų protektoratu“.

1956 metų rudenį Vengrijoje kilus sukilimui prieš primestą režimą, jos karinio sukilimo vadu tapo Pal Moleteris. Šių vengrų likimai buvo tragiški – generolas ir Imre brolis buvo viešai sušaudyti, su Imre kontaktai nutrūko.

Vengrijos sukilimo aidai pasiekė Lietuvą, Kaune ir Vilniuje studentai išėjo į gatves, palaikydami vengrus.

Susitikimas su vengrais įtakojo „Balticum“ klubo atsiradimą Maskvoje. „Balticum“ klube, kuriame susibūrė besimokantieji iš Pabaltijo respublikų, užgimė būsimų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, Latvijos Tautos Fronto ir Estijos Liaudies Fronto idėjos.

Aš taip pat mokiausi ir su islandu Arnoru Hanniballsonu. Jis labai domėjosi Lietuvos istorija ir kultūra.

Truputis Islandijos istorijos. Islandija – 10 amžiuje jūreivių sukurta valstybė. Šalies plotas dvigubai didesnis nei Lietuvos, o gyventojų – per pusę mažiau nei Vilniuje.

Byrant Tarybų Sąjungai, Arnoras atvyko j Lietuvą ir įvykius stebėjo iš vidaus, ko pasekoje galutinai suprato ir įsitikino, kad mūsų siekiai tapti nepriklausoma valstybe yra tikri ir ieškojo kelių, kaip mums padėti.

Lankydamasis Vilniuje dar prieš paskelbiant Nepriklausomybę, Arnoras Hanniballsonas beveik užtikrino, kad Islandija mus pripažins, o tai mums teikė stiprybės. Jis įsipareigojo ruošti islandų visuomenę, palaikyti Lietuvą.

Arnoro pastangomis buvo sukurta Lietuvos rėmimo draugija, kurios valdybą sudarė penki asmenys. Šių asmenų naujausių laikų fotografiją atidaviau į archyvą. Islandija buvo geruose santykiuose su Tarybų Sąjunga, todėl reikėjo imtis diplomatijos.

Jaunesnysis Arnoro brolis Jonas Boldvinas Hanniballsonas tuo metu buvo Islandijos užsienio reikalų ministras ir socialdemokratų partijos pirmininkas. Pirmais Lietuvos nepriklausomybės metais, kai Lietuva dar nebuvo niekieno pripažinta, 1990 m. balandžio 2 d. gavau Arnoro telegramą, prašyta pateikti mano ir Vytauto Landsbergio biografijas.

J. B. Hanniballsonui oficialiu vizitu lankantis Suomijoje, jis Tarybų Sąjungos paprašė vizos į Latviją. Iš Latvijos kartu su broliu Arnoru jiedu atvyko į Lietuvą.

Prie sienos juos pasitikome dviese su Vidmantu Pavilioniu. Lietuvoje jie lankėsi keletą dienų ir susitiko su tuometiniais Lietuvos valstybės vadovais.

Jiems grįžus į lslandiją, neužilgo Islandija Lietuvą pripažino Nepriklausoma valstybe ir kreipėsi į kitas valstybes bei tarptautines organizacijas, prašydami palaikyti Islandiją dėl jų sprendimo pripažinti Lietuvą nepriklausoma valstybe.

Arnoras Hanniballsonas buvo Reikjaviko universiteto rektorius. Skaitydamas paskaitas ne tik universitete, bet ir visuomenėje, stengėsi supažindinti islandus su Lietuva, pabrėždamas M. K. Čiurlionio fenomeną, su kurio kūryba jį supažindino dailėtyrininkas Gytis Vaitkūnas, siųsdamas jam M. K. Čiurlionio kūrinių reprodukcijas ir aprašymus. G. Vaitkūnas taip pat baigė Maskvos universiteto Filosofijos fakultetą.

Islandija atvėrė platų kelią į tolimesnį Lietuvos pripažinimą pasaulyje. Visuomet turi būti pirmas, kuris pripažįsta, taip ir atsitiko – tai buvo Islandija. Lietuva visuomet turi tai atsiminti.

Kalbant apie Lenkiją, didžiausią vaidmenį santykiuose su Lietuva atliko akademinė visuomenė. Vilniaus valstybinis universitetas buvo pasirašęs sutartis su Krokuvos ir Varšuvos universitetais nuo 1970 metų.

Mokslo metų pradžioje Krokuvos universitete skaičiau apie Lietuvos kultūros istoriją. Varšuvos universitete vykdavo įvairios konferencijos, kultūriniai, moksliniai renginiai, kuriuose aktyviai dalyvaudavau.

Šiuose universitetuose atsiskleidė ryškios asmenybės, kurios vėliau suvaidino svarbų vaidmenį demokratijos atstatyme. Tuo metu susipažinau su būsimu pirmuoju Lenkijos ambasadoriumi Lietuvoje Janu Vydackiu, būsimais atgimstančios Lenkijos premjerais Tadeušu Mazovieckiu, Vladimiežu Cimoševičium, būsimu Prezidentu Aleksandru Kvašnevskiu, užsienio reikalų ministru Bronislavu Geremeku.

Prie Varšuvos universiteto įsikūrė Lietuvos mylėtojų klubas. Jis leido žurnalą „Lithuania“, skirtą Lenkijos visuomenei. Šiam klubui vadovavo Varšuvos universiteto profesorius Leonas Brodovskis. Tuo pat metu įsisteigė Lenkijos-Lietuvos draugija, vadovaujama parlamentarės Danutos Grabovskos ir žurnalistės, kilusios iš Lietuvos, Reginos Svoinickos.

Krokuvoje veikė asociacija Rytai-Vakarai, leidusi įvairius leidinius, knygas, tarp jų ir periodinį leidinį „International culture centre Cracow“ (Tarptautinis Krokuvos kultūros centras) ne tik lenkų, bet ir anglų kalba. Tai buvo leidiniai, skirti plačîai Europos visuomenei.

Kai Lietuvoje pradėjo kurtis Sąjūdis, 1988 m. rugpjūčio mėn. žurnalistas Adamas Michnikas Varšuvoje surengė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių susitikimą su lenkų Solidarumo judėjimo vadovais. Buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės.

Visus keblius klausimus su lenkais aptarinėdavome neoficialioje aplinkoje.

Mūsų grupių ir vyriausybių santykiai tuo metu buvo geri, kol jų nesugadino mūsų  premjeras Adolfas Šleževičius. Šiame pranešime detalių neminėsiu, jos išdėstytos mano knygose.

Apie tai noriu kalbėti dar ir dar kartą, kad visi žinotų tikrų Lietuvos Nepriklausomybės kenkėjų pavardes. Po šio „gero“ politiko kabutėse poelgių santykiai su lenkais kuriam laikui atšalo.

Vokiečiai taip pat domėjosi mumis, kadangi buvo suinteresuoti Tarybų Sąjungos griūtimi, tai leistų jiems susivienyti.

Vakarų Vokietijoje veikė Zankelmarko akademija, kuriai vadovavo Ditmaras Albrechtas, profesionalus diplomatas, mokslų daktaras. Šioje akademijoje dalyvavo ir Lietuvos mokslininkai. Profesorė Vanda Zaborskaitė D. Albrechtui pasiūlė pakviesti mane. Mūsų pažintis peraugo į draugystę.

Prasidėjus pertvarkai, susikūrė Ostsee-Akademie, kuri daugiau buvo politinės pakraipos. Jai vadovauti ėmėsi D. Albrechtas. Čia veikė Rytų vokiečiai, lenkai, skandinavai ir mes.

Buvo nuolat rengiami susitikimai ir diskusijos, apie Rytų-Vakarų šalių bendradarbiavimą. Ostsee-Akademie iniciatyva buvo leistas žurnalas „More balticum“, kuriame buvo rašoma apie Baltijos šalių istoriją ir kultūrą. Šiame žurnale buvo atspausdintas ir mano straipsnis apie Kanto idėjas Lietuvoje ir jo požiūrį į lietuvius.

D. Albrehtas ne kartą lankėsi Lietuvoje dar prieš Nepriklausomybę. Jis mano prašymu slapta surengė man susitikimus su VFR užsienio reikalų ministru Hansu Dytrichu Genšeriu, specialiųjų reikalų ministru Egonu Baru, vedusiu derybas dėl Rytų ir Vakarų Vokietijos, supažindino mane su socialdemokratų partijos pirmininku Viliu Brandtu, kuris labai domėjosi Lietuvos komunistų partijos veikla, ypatingai klausimais dėl partijos atsiskyrimo nuo TSKP. Jis išreiškė norą susitikti su mūsų tuometiniu partijos vadovu Algirdu Brazausku, to pasekoje jų susitikimas įvyko.

Slaptuose pasimatymuose mums vertėjavo Vilniaus Universiteto germanistikos katedros vedėjas Jonas Kilius.

Paskelbus Nepriklausomybę ir būnant dar nepripažintiems pasaulio valstybių, organizavome Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociaciją, kuriai patalpas Tilto gatvėje, pačiame Vilniaus centre, skyrė tuometinis premjeras Gediminas Vagnorius. Jo vadovaujama Vyriausybė pasirūpino būtinomis Iėšomis, asociacijos veiklą taip pat finansiškai rėmė suomiai ir vokiečiai.

Mums jau esant nepriklausomiems, padvelkus pasipelnymo vėjams ir įsisiūbavus privatizacijai, šios patalpos buvo parduotos, tuomet asociaciją priglaudė Suomijos ambasada. Tačiau būti kampininkams visada nelengva. Netrukus, labai gaila, ši organizacija iširo. Už tai galima padėkoti tuometiniam Vilniaus merui Artūrui Zuokui.

Noriu grįžti prie Ostsee-Akademie, veikusios Vakarų Vokietijoje. Joje aš susipažinau su suomių parlamentare. Mūsų pokalbiuose ji sakė, kad pasipriešinimo okupacijai pasekmės mums buvo skirtingos.

Lietuva nesipriešindama atgavo Klaipédos ir Vilniaus kraštą, tuo metu suomiai, pasipriešinę ginklu, prarado trečdalį savo teritorijos.

Tolimesnius santykius su skandinavais nulėmė Švedijos ambasados veiksmai Maskvoje. 1989 m. gegužės mėnesio pabaigoje, dar neprasidėjus TSRS liaudies deputatų pirmajam suvažiavimui, Švedijos ambasada Maskvoje oficialiai pakvietė mus, Sąjūdžio remtus TSRS liaudies deputatus, kartu su estais ir latviais susitikti su šiaurės šalių ambasadoriais.

Šiame susitikime mes atvirai pasisakėme už nepriklausomybės siekį taikiu keliu. Po šio vizito ambasadoje, mus, keturis deputatus iš Lietuvos, mane, Romualdą Ozolą, Kazimierą Prunskienę ir Algimantą Čekuolį, birželio pradžioje pakvietė atvykti į Švediją.

Švedijos žiniasklaida mus įvardijo, kaip grupę TSRS liaudies deputatų, viešinčių Švedijoje. Tuo metu mums buvo surengti susitikimai su visų Švedijos parlamentinių frakcijų lyderiais, su kiekvienu atskirai. Ten buvo kalbėta atvirai. Jie mums sakė, kad palaikys mus morališkai ir politiškai, bet ginkluotos pagalbos nesitikėti ir tam neteikti vilčių.

Švedijoje mums vertėjavo Nepriklausomos Lietuvos diplomato, rašytojo Igno Šeiniaus sūnus, kurio žmona buvo vienos iš Švedijos partijų lyderė. Šio vizito metu mums teko garbė būti pakviestiems į Švedijos Karaliaus ir Karalienės pokylį, kuriame politinių kalbų nebuvo. Iš visos šios diskusijos gimė gražūs santykiai su skandinavais.

Baigdamas savo pranešimą noriu pabrėžti, kad Sąjūdis padarė didelį indėlį į Lietuvos valstybės pripažinimą pasaulyje diplomatiniame lygyje.

Autorius yra LPS iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras profesorius, habilituotas filosofijos mokslų daktaras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Arvydas Juozaitis: Laisvė turėjo savo kainą, kurios nenorėjome mokėti
  2. Valstybės archyvui perduoti 1988–1990 metų Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklos istorijos liudijimai
  3. Nacionalinis susivienijimas kviečia prisiminti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio priesakus
  4. K. Burinskaitė. KGB prieš Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį
  5. R. Mickūnas. Puslaidininkių fizikos instituto ir LMA prezidiumo bendravimas dėl persitvarkymo Lietuvoje
  6. Birželio 3 d. minint Sąjūdžio 30-metį bus pagerbtos ir „Sąjūdžio žinios“ (video)
  7. Sąjūdžio 30-metis: kaip KGB bandė užgniaužti Lietuvos atgimimą
  8. Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  9. Kviečia Sąjūdžio 35-mečio konferencija „Sąjūdžio istorija ir patirtis“ TIESIOGIAI NUO 9 val.
  10. A. Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (VII)
  11. Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės
  12. B.Genzelis. Ištikimo Bičiulio netekus
  13. Nacionalinis susivienijimas: Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus!
  14. E. Klumbys, Z. Vašvila. Kas atkūrė Lietuvos Nepriklausomybę – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba ar Atkuriamasis Seimas?“
  15. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatars Kazimieras Uoka (nuotraukos, audio, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pasirinkite kategoriją

    Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

    Naujienos

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“
    Kultūra

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.
    Istorija

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.
    Lietuvoje

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17
    Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.
    Architektūra

    Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

    2025 05 17
    Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.
    Istorija

    Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

    2025 05 17
    Saugumo priemonės
    Lietuvoje

    KAM stiprina savivaldybių atsparumą

    2025 05 16
    Vaistai | pixabay.com nuotr.
    Gamta ir žmogus

    Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

    2025 05 16

    SKAITYTOJŲ PASTABOS

    • Misija taps įmanoma! apie MT kviečia studentus dalyvauti varžytuvėse stažuotėms NASA
    • Nepraleiskime - apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Globalistas apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Sekmadienį, 16:30 apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas

    NAUJAUSI STRAIPSNIAI

    • J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Kad masažas padėtų, o ne pakenktų
    • Atnaujinti reikia ne tik telefonus, bet ir įrangą
    • Mėgstamiausias vasaros patiekalas – kitaip
    Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

    Kiti Straipsniai

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos | vvtat.lrv.lt nuotr.

    Pavojingus gaminius į rinką teikusioms bendrovėms skirtos baudos

    2025 05 17
    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    Panevėžyje kviečia paroda „Lietuvos mokslo knygų menas 1955–2025“

    2025 05 17
    Diskusija apie muziejų ateitį | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

    Kodėl šiandien reikalingi muziejai? Misija, iššūkiai ir ateitis

    2025 05 17
    Europos muziejų naktis Laisvės kovų muziejuje | lnm.lt nuotr.

    Paskelbta šių metų muziejų nakties dienotvarkė: atidarytos durys, atvertos istorijos

    2025 05 17
    Birzų pilis | Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotr.

    Europos muziejų naktį duris atveriančiuose Lietuvos pilyse ir dvaruose: nuo dvariškų patirčių ir mistiškų istorijų – iki bendro rekordo siekimo

    2025 05 17
    Čiurlionių šeima apie 1906 m. | NCDM nuotr.

    Švenčiame Čiurlionio metus: Lauko paroda „Čiurlionių šeimos paletė“

    2025 05 17
    Projektų vadyba

    A.V. Rakšnys, D. Žilinskienė, A. Guogis. Kaip „Agile“ projektų vadyba gali keisti viešojo sektoriaus valdymą?

    2025 05 17
    Audrius Valotka

    Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

    2025 05 16
    Pinigai, monetos

    Trys dažniausi klausimai įsigaliojus kainų apvalinimui

    2025 05 16
    S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

    S. Birgelis. Oskaro Kolbergo premija paskirta ir Punsko etnografėms

    2025 05 16

    Skaitytojų nuomonės:

    • Misija taps įmanoma! apie MT kviečia studentus dalyvauti varžytuvėse stažuotėms NASA
    • Nepraleiskime - apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Globalistas apie J. Vaiškūnas. Stambulo derybos: politiniai burtažodžiai plėšrūnų elgesio nekeičia
    • Sekmadienį, 16:30 apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
    • +++ apie V. Dovdanovas. Donaldas Trampas: pasaulio tvarkos pakirtimas
     
     
     
     
     
    Kitas straipsnis
    Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo LNDT kuriamas spektaklis vaikams „Sibiro haiku“ | D. Matvejevo nuotr.

    Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių varžytuves laimėjo LNDT kuriamas spektaklis vaikams „Sibiro haiku“

    Sekite mus Feisbuke

    Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
    Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
    Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
     Pradžia

    Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

    Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

     fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

     

    © 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

    • Saulės arkliukai
    • Renginiai
    • Reklama
    • Turinys
    • Apie Alkas.lt
    • Paremkite Alką
    No Result
    View All Result
    • Naujienos
      • Lietuvoje
      • Baltų žemėse
      • Užsienyje
    • Nuomonių ratas
      • Lietuvos kelias
      • Lietuvos kūrėjai
      • Sekmadienio sakmė
      • Akiračiai
      • Lietuvos repolonizacijai – ne!
      • Moksleivių mintys
    • Kultūra
      • Etninė kultūra
      • Mes baltai
      • Kalba
      • Religija
      • Istorija
      • Kultūros paveldas
      • Menas
      • Architektūra
      • Literatūra
      • Kultūros politika
      • Šventės
    • Visuomenė
      • Pilietinė visuomenė
      • Politika ir ekonomika
      • Švietimas
      • Žmonės
      • Užsienio lietuviai
      • Ukrainos balsas
      • Žiniasklaida
      • Laiškai Alkui
      • Pareiškimai
    • Gamta ir žmogus
      • Gamta ir ekologija
      • Šventvietės
      • Energetika
      • Sveikata
      • Psichologija
      • Kelionės
      • Kylam
      • Įvairenybės
    • Mokslas
      • Mokslo naujienos
      • Technika ir technologijos
      • Astronomija ir kosmonautika
      • Mokslo darbai
    • Skaitiniai
      • Žinyčia
      • Lituanistikos klasika
      • Prieškario skaitiniai
      • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
      • Grožinė kūryba
    • Visi rašiniai