Įmonė „Kuršasta“ dalyvavo „Ignitis grupės“ plėtojamo vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyboje, vykdė kelių, kranų aikštelių statybos ir melioracijos rangos darbus.
Nuo 2006 m. „Kuršasta“ įrengė infrastruktūrą prie daugiau negu 100 vėjo jėgainių. Vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyba.
Vėjo jėgainių parke Mažeikių rajone „Kuršasta“ nutiesė apie 9 km naujų ir atnaujino apie 4 km esamų kelių.
Prie 14 jėgainių buvo įrengtos kranų stovėjimo ir montavimo aikštelės, kurių 1 plotas vidutiniškai siekia apie 1,5 tūkst. kv. m.
Statybai sunaudota apie 70 tūkst. t skaldos ir 150 tūkst. t žvyro.
Vykdant melioracijos darbus, įmonė pastatė 115 požeminių ir paviršinių šulinių, nutiesė 13 km rinktuvų ir sausintuvų, kurių skersmuo – 63–315 mm.
Didžiausios darbų apimtys susijusios su kelių ir aikštelių prie jėgainių įrengimu
Kaip sakė „Kuršasta“ vadovas Daumantas Daukšys, visi vėjo jėgainių parkų projektai išskirtiniai;
aplinkybės, vietovių gruntai, reljefai, kurie ir lemia darbų pobūdį, – skirtingi.
Kadangi keliams, kuriais transportuojami vėjo jėgainių segmentai, keliami tam tikri reikalavimai – atitinkami nuolydžiai, posūkio kampai, dangos tvirtumas, – tenka nukasti kalvotas vietas, užpildyti įdubas, lyginti paviršių.
Mažeikių rajono reljefas buvo gana lygus.
Stiprinant esamus kelius, buvo storinamos dangos, įrengiant papildomą skaldos sluoksnį, dalis ruožų buvo platinami, keičiami posūkių kampai.
Įrengiant kelius, svarbūs yra melioracijos darbai – sutvarkomi pakelės grioveliai, sutvarkomos esamos melioracijos sistemos.
Tai užtikrina, kad kelias bus pravažiuojamas bet kokiu oru, išlaikys didžiausią tvirtumą.
„Tiesiant ar atnaujinant kelius, įrengiant aikšteles, didžiausias iššūkis vis tik yra metų laikas, – tvirtina įmonės vadovas.
– Dažnai šiuose projektuose keliai statomi nepalankiais lietų, potvynių, sniego metų laikais, iššūkiu tampa tiek pats statybos procesas, tiek medžiagų transportavimas.“
Atliekant kelių ir aikštelių įrengimo darbus, naudojamos vietos medžiagos:
žvyras ir dolomito skalda buvo vežami iš artimiausių Lietuvos karjerų.
Tokiu būdu, statant atsinaujinančios energetikos statinį, kuriame gaminama žalia energija, buvo mažinamas medžiagų transportavimo CO2 pėdsakas.
Keliams ir aikštelėms įrengti naudotos sertifikuotos, patikimos medžiagos.
Tvirtumo bandymus atlieka sertifikuotos laboratorijos
Prieš atvežant jėgainių segmentus, buvo bandomi keliai ir montavimo aikštelės.
Pastarųjų stiprumas patikrintas naudojant statinio bandymo būdą, kuris leidžia išbandyti dangos, gruntų atsparumą apkrovai.
Pagrindų stiprumo rodikliai yra nurodomi projekte ir tik juos pasiekus gali būti vežami sunkūs kroviniai, vykdomas montavimas.
„Kelias su dolomito skaldos danga skirtingais metų laikais būna vis kitoks.
Vasarą jis gali būti 2 kartus stipresnis nei žiemą, tad ir bandymai daromi prieš kiekvieną sunkaus krovinio transportavimą, – aiškina D. Daukšys ir pabrėžia dirbančių rangovų ir užsakovo bendrą darbą.
– Pirmiausia mes patys atliekame bandymus, t. y. savikontrolę, o tada – sertifikuota laboratorija, nes tik jos rezultatai yra laikomi patvirtinimu, kad pasiekti būtini rodikliai.“
Kiekvienas statinys turi savo iššūkių
Įrengiant kelio „pamatą“ – sankasą, svarbu identifikuoti apatinį grunto sluoksnį.
Sudėtingiausia, kai tenka dirbti su durpingais sluoksniais. Mažeikių rajono vyravo molio gruntas.
„Molis nėra didžiausias iššūkis. Iššūkiu tampa atvejai, kai vėjo jėgainių statiniuose elektros kabeliai tiesiami po keliais, – pasakoja D. Daukšys.
– Tuomet darbus pradedame nuo tranšėjų, į kurias klojami futliarai su kabeliais.
Sunkumai prasideda, kai tokius kelių pagrindus, po kuriais pakloti kabeliai, reikia sutankinti iki privalomų rodiklių.
Tenka atvežti tinkamo grunto, naudoti geotinklą, geotekstilę.
Standartinio sprendimo nestandartinėse padėtyse nėra, reikia pasitelkti patirtį ir dažnai priimti sprendimus greitai, čia ir dabar.“
„Kuršasta“ rekonstravo esamą melioracijos sistemą. Melioracijos darbai vyksta ūkininkų sklypuose, tad rangovas turi derintis prie ūkio darbų ciklo, tad svarbus darbų rengimas.
Iš kitos pusės – melioracijos sistema ir projektiniai duomenys paprastai nesutampa – ir dėl netikslių, seniai įrengtos melioracijos sistemos brėžinių, ir dėl pasikeitusių aplinkybių.
Įmonės bazė ir patirtis skaičiuoja solidų amžių
Įmonės „Kuršasta“ ištakos siekia 1950-uosius, kai Skuode veiklą pradėjo valstybinė įmonė Skuodo rajono mašinų remonto stotis.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, įmonė tapo privati – 1993 m. įsteigta AB „Skuodo melioracija“, kuri 2002 m. tapo UAB „Kuršasta“.
Tad įmonė per solidų amžių sukaupė daug patirties.
Dabar joje dirba 100 darbuotojų, kurie, vadovo žodžiais, yra ir sėkmės faktorius, ir žmonės, kurių atsakingumas ir profesionalumas įmonei leidžia įgyvendinti sudėtingus projektus, rengti darbus ir įgyvendinti užsakovų užduotis.
Įmonė turi didelį statybinių mašinų parką, kuriame – įvairaus galingumo ekskavatoriai, buldozeriai, autogreideriai, savivarčiai ir t. t.
Statybinė technika nuolat atnaujinama, tad mechanizmus, kurie buvo naudoti prieš 2 metus įrengiant Mažeikių rajono jėgainių parką, keičia naujoviškesnė technika, kuri leidžia darbus atlikti našiau, mažiau naudoti rankų darbo.
Esant poreikiui, įmonė nuomojasi būtiną techniką.
„Kuršasta“, vykdydama saulės ir vėjo energetikos infrastruktūros darbus, atlieka visus būtinus žemės darbus.
Praktinio darbo patirtis leidžia suteikti naudingų žinių projektuotojams, užsakovams.
Įmonė ne tik tiesia kelius, įrengia melioracijos sistemas, bet dalyvauja ir kasant jėgainių pamatų duobes, įrengdama drenažą.
Didžiąją įmonės užsakymų dalį sudaro kelių statybos darbai, aikštelių įrengimas, melioracija, lauko inžineriniai statiniai ir tinklai, taip pat ir kelio elektros dalys.
Dažnai užsakovais yra savivaldybės ir Kelių direkcija.
Apie 20 proc. darbų „Kuršasta“ vykdo Latvijoje, kur darbuojasi apie 10 metų ir turi atstovybę:
tiesia miško kelius, bendradarbiaudama su valstybine Latvijos miškų įmone.
Kaip sako D. Daukšys, tokią strategiją lėmė geografija:
Latvija yra vos už 2 km nuo Skuodo, kur įsikūrusi „Kuršasta“.
Konkurenciniu atžvilgiu įmonei naudingiau dirbti Latvijoje, nei kitame Lietuvos pakraštyje – taip Lietuvos pakraščio „minusą“ įmonė pavertė dideliu „pliusu“, kuris leidžia optimizuoti verslą ir sėkmingai konkuruoti rinkoje.
