Netrukus mokyklose prasidės brandos egzaminų maratonas, o po jo – stojimo į aukštąsias mokyklas etapas.
Abiturientai sprendžia, kokia kryptimi sukti.
2023 metų paskelbtame profesijų sąraše tarp 175 labiausiai reikalingų profesijų išryškėja svarbiausi sektoriai – statyba, gamyba, pramonė ir žemės ūkis.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerės prof. dr. Astridos Miceikienės, šiandienos žemės ūkio sektorius yra viena iš perspektyviausių krypčių, kuri gali užtikrinti karjeros galimybes, įdomų ir gerai apmokamą darbą.
Ateities agronomai valdys robotus
VDU ŽŪA yra pagrindinė aukštoji mokykla, ruošianti specialistus žemės ūkiui ir su juo susijusioms įmonėms.
Kanclerė pastebi, kad dėl naujų tendencijų ir technologijų – skaitmenizacijos, dirbtinio intelekto, robotizacijos keičiasi ir studentų, absolventų kompetencijos, nes už kiekvienos naujos technologijos yra mąstantis žmogus.
„Jeigu anksčiau kalbėjome apie atskirą inžinieriaus, agronomo, ekonomisto ar vadybininko profesiją, dabar kalbame apie tai, kad kiekvienas turėtų pritaikomų gebėjimų.
Pavyzdžiui, inžinerijos studentai turi žinoti apie ES žaliojo kurso reikalavimus, todėl atsiranda naujos programos, tokios kaip Tvarioji inžinerija.
Baigę studijas dabartiniai pirmakursiai jau valdys robotus, dirbs su dirbtiniu protu, reikės labai daug informatikos žinių, užsienio kalbų, atsižvelgdami į tai keičiame studijų programas, kuriamas naujas“, – apie ateities žinovų gebėjimus ir jų ugdymą kalba prof. dr. A. Miceikienė.
Tarpdiscipliniškumo svarbą pabrėžia ir daug metų su mokslo įstaigomis bendradarbiausiančios įmonės „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys.
Pasak jo, kaip šiandienos inžinieriui nebeužtenka tik žinoti iš ko susideda mašina, taip ir pat ir agronomas nebegali apsiriboti tik agronomijos žiniomis.
„Kartu su tiksliąja žemdirbyste ateina dirvožemio tyrimai, darbas laboratorijose, mėginių paėmimas laukuose – tai atskiras mokslas.
Tada sėja, sprendimai, ką toliau daryti su lauku iki to, kada nuimamas ir transportuojamas derlius.
Visiems šiems darbams reikia aukštų gebėjimų žinovų, gebančių greitai įsisavinti žinias“, – sako direktorius.
E. Šakys atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos agroverslas aktyviai veikia ir tarptautinėje aplinkoje, todėl labai svarbu jau mokykloje didelį dėmesį skirti užsienio kalboms, taip pat asmeninių savybių ugdymui.
Aktyvumas, domėjimasis naujovėmis, gelbėjimas užduoti klausimus ir rasti į juos atsakymus – jo nuomone tai vienos svarbiausių savybių, kurios padeda siekti sėkmingos karjeros.
Agrosektorius yra atsparus krizėms
Beveik dešimtmetį su mokslo įstaigomis mezganti ryšius ir juos aktyviai palaikanti įmonės „Agrokoncerno grupė“ administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė atkreipia dėmesį, žemės ūkio sektorius jaunam žinovui gali pasiūlyti labai daug karjeros galimybių, taip pat, įgavus reikiamos patirties ir gebėjimų – gerai apmokamas darbo vietas.
„Gaminame, auginime, esame maisto grandinės dalis. Kad ir kas nutiktų, žemės sektorius išliks, nes valgėme valgome ir valgysime.
Žemės ūkio sektorius išliks pažangus bet kokios krizės akivaizdoje.
Ateina robotizacija, įmonės plečia veiklas, reikės dar daugiau aukštos kvalifikacijos žinovų, gebančių dirbti su šiuolaikinėmis technologijomis“, – apie nuolat augantį kvalifikuotų agronomų, inžinierių, veterinarijos gydytojų ir gyvūnų mokslų specialistų trūkumą kalba R. Šakauskienė.
Papildydamas kolegę E. Šakys pabrėžia, kad Lietuvoje yra ypač palankios sąlygos augalininkystei.
Šalyje turime žalius laukus, pakankamai vandens, metų laikus – viską, ko reikia užauginti kokybišką derlių.
Šiandien Lietuva yra žemės ūkio industrinė valstybė, apie du trečdaliai užauginto derliaus eksportuojama, o tai yra vienas iš žemės ūkio sektoriaus perspektyvumo rodiklių.
Dėl šios priežasties R. Šakauskienė yra įsitikinusi, kad sudominti agrosektoriumi ir paruošti reikalingą skaičių specialistų turėtų būti suinteresuotos ne tik mokslo institucijos, bet ir agroverslo atstovai.
„Pradėti dirbti reikia jau su moksleiviais.
Viena iš mūsų ilgalaikių strategijų yra sudominti juos žemės ūkio sektoriumi pasakojant savo ir kolegų sėkmės istorijas, skatinant studentus stipendijomis, kuriant augti įgalinančias praktikos vietas.
Taip pat ne mažiau svarbu investuoti į kokybišką mokslo ir studijų aplinką, o baigusiems studijas pasiūlyti plačias karjeros galimybes ir kvalifikaciją atitinkantį konkurencingą atlyginimą“, – sako R. Šakauskienė.
Verslo įsitraukimas padeda planuojant karjerą
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. pasakoja, kad siekiant sudominti jaunimą žemės ūkio sektoriumi rengiami įvairūs renginiai ir susitikimai.
„Bendradarbiaudami su verslo įmonėmis moksleivius kviečiame į „Sumanaus moksleivio“ akademiją pasimatuoti žemės ūkio profesijų, pagilinti žinias dar prieš ateinant studijuoti.
Tai ne tik akademijoje, bet ir verslo įmonėse ar nuotoliu vykstantys, didelio susidomėjimo sulaukiantys renginiai“, – džiaugdamasi aktyviu verslo atstovų įsitraukimu ir bendradarbiavimu į būsimų žinovų sudominimą žemės ūkio sektoriumi kalba kanclerė.
A. Miceikienė tiki, kad žemės ūkio laukia šviesi ateitis, nes ruošiami ateities žemės ūkio žinovai geba dirbti kaip žemės ūkio atskirų procesų ir atskirų verslų valdytojai, jie jau dabar tvarių verslų kūrimui pasitelkia dirbtinį intelektą, skaitmenizacijos procesus ir savo kūrybiškumą.
Su jaunimu daug bendraujanti ir dirbanti „Agrokoncerno grupės“ administracijos ir personalo direktorė R. Šakauskienė neabejoja, kad siekiant sėkmingos karjeros labai svarbu ne tik įgytos žinios ir gebėjimai, bet ir požiūris į savo veiklą.
„Norėdami būti išskirtiniais žinovais mes turime gyventi ir viską daryti išskirtinai, įkvėpti savo pavyzdžiu ir kitus.
Mano palinkėjimas yra to nepamiršti. Pilkos masės yra daug, būkime išskirtiniais“, – užbaigia personalo atrankose dalyvaujanti R. Šakauskienė.
Jeigu norite išgirsti daugiau žinovų įžvalgų apie žemės ūkio sektoriaus iššūkius ieškant ir pritraukiant į darbo rinką jaunus žinovus – visą diskusiją galite pamatyti čia.
