Kiekvienais metais sausio trečiasis pirmadienis laikomas liūdniausia metų diena. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos, susikaupusios po švenčių, kai leidome sau atsipalaiduoti ir neskaičiuoti pinigų.
Vis dėlto stiprių mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad sausio trečiasis pirmadienis – liūdniausia metų diena, nėra, tačiau gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė pripažįsta, kad sausis dažnai yra labiausiai depresijos paveiktas mėnuo.
„Kiekvienas esame skirtingas, tad tikrai yra tų, kurie, pasibaigus šventėms, pajunta palengvėjimą. „Yra žmonių, kuriems šventinis periodas yra sunkus ir nemalonumus, todėl sausis atneša palengvėjimo jausmą, kad viskas baigėsi. Bet daugumai pasibaigusios šventės – ilgos, šaltos, tamsios dienos, o tuščias kalendorius kelia neigiamas emocijas“, – teigia gydytoja.
Supratus, kad sausį žiema tik įpusėja, oras už lango vis dar niūrus, dienos trumpos, pasak M. Savičės, galima pajusti beviltiškumą ir liūdesį.
„Nesvarbu, ar per didžiąsias metų šventes atostogavote, ar tiesiog lankėte artimuosius šventinėmis dienomis, – sugrįžimas į kasdienybę dažnai būna sunkus, o mintys, kad ilgai nepamatysite savo šeimos, dažną liūdina“, – pripažįsta psichoterapijos konsultantė.
Kita vertus, sausį liūdesį gali kelti ir pošventinės sąskaitos, nes dalis žmonių išleidžia per daug pinigų dovanoms, neapskaičiuoja savo finansų, todėl sausis tampa mėnesiu, kai reikia stipriau susiveržti diržus. „Per didelis smaližiavimas arba alkoholio vartojimas gali šį mėnesį turėti įtakos mūsų savijautai, gali atsirasti nerimas dėl priaugtų kilogramų ar išsibalansavusio miego ritmo“, – liūdesio priežastis įvardija M. Savičė.
Liūdesį gali sukelti ir Naujųjų metų tikslai, kurie kartais būna nepamatuoti. „Jei tikslai yra per dideli ar netinkamai suplanuoti, sausio viduryje jau galima suvokti, kad jų įgyvendinti gali ir nepavykti, o tai paskatina nusivylimą savimi ir nepasitenkinimą“, – pripažįsta psichinės sveikatos gydytoja.
Padėkime sau įveikti blogus jausmus
Visų pirma, anot gydytojos, kad būtų lengviau įveikti slogius jausmus, svarbu rūpintis savimi.
„Įsiklausykite į savo kūno poreikius ir atliepkite juos. Galbūt po švenčių norisi daugiau laiko praleisti su knyga ar maudytis vonioje, rūpintis veido oda. Išnaudokite šį sulėtėjusį tempą kaip galimybę susigrąžinti balansą ir vidinę ramybę“, – sako gydytoja. Tiesa, anot jos, svarbu įsiklausyti į savo poreikius ir neatsiriboti nuo aplinkinių, nes kiekvienam žmogui socializacija yra būtina.
Aplankius slogioms nuotaikoms, nereikėtų įsitaisyti ant sofos ir tikėtis, kad jos praeis. Svarbu neapleisti judėjimo, nes jis taip pat gali padėti sumažinti įtampą.
„Ne paslaptis, kad ir fizinis aktyvumas yra puikus blogos nuotaikos priešnuodis, tačiau svarbu nepersistengti. Geriausia išsikelti sau nedidelius tikslus, pavyzdžiui, rečiau naudotis liftu ir dažniau lipti laiptais“, – sako M. Savičė.
Rūpinantis gera psichologine savijauta, nereikėtų pamiršti ir kokybiško miego. Kartais, net ir skiriant pakankamai laiko poilsiui, gali nepavykti kokybiškai atsigauti, tačiau iškart griebtis vaistų nereikėtų. Svarbu peržvelgti savo kasdieninius įpročius, skirti pakankamai laiko poilsiui, sveikai ir subalansuotai mitybai, fiziniam aktyvumui, o jeigu nepadeda ir tai, rinktis augalinės kilmės preparatus.
Vaistiniai valerijonai – vieni populiariausių ir geriausiai ištyrinėtų mokslo pasaulyje augalų. Bėgant amžiams, įgytą patirtį, kad šie augalai naudingi miegui ir psichinei sveikatai, patvirtina ir klinikiniai tyrimai. Klinikinių tyrimų metu vartoję valerijonų ekstraktą žmonės vertino savo miego kokybę kaip daug geresnę. Remiantis tūkstantmete patirtimi ir naujausiomis mokslinėmis žiniomis, teigiama, kad vaistiniai valerijonai padeda palaikyti normalią psichinę sveikatą ir miego kokybę.
Jausti slogias nuotaikas yra normalu, tačiau kartais užsitęsęs liūdnasis laikotarpis gali byloti apie rimtesnes psichologines problemas. „Svarbiausia nebijoti ieškoti pagalbos, jeigu jaučiate, kad jos norisi, ir nelaukti, kol bus visai blogai“, – sako gydytoja, psichoterapijos konsultantė M. Savičė.
Kreiptis į psichikos sveikatos specialistą vertėtų, jeigu:
1. Jaučiate, kad nebesusitvarkote su stresu ir įtampa.
2. Nerimas pasidaro toks stiprus, jog turi įtakos jūsų savijautai.
3. Pradedate jausti nepraeinančius depresijos simptomus: liūdesį, socialinę izoliaciją, miego sutrikimus, svorio pokyčius, kaltės jausmą, suvokimą, kad nebedžiugina veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
4. Jei pasireiškia nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas, nesusijęs su fiziniais sutrikimais.
5. Patiriate staigius emocijų pasikeitimus – nuo euforijos iki labai didelio liūdesio.
6. Jaučiatės nesaugiai, beviltiškai, tartum, neįmanoma pagerinti savijautos.
