Pamatę pavardę, kuri baigiasi -aitė, -ytė, –iūtė, -ienė galime pasakyti, kad jos savininkė yra lietuvė. Lietuvės gali didžiuotis unikaliomis savo pavardėmis, išskiriančiomis jas iš daugybės kitų tautų kalbų.
Islandžių pavardės taip pat unikalios. Jos baigiasi -dóttir, kas islandiškai yra duktė. Pavardėje prieš šį žodį eina jos savininkės tėvo vardas. Pavyzdžiui, pavardė Sigurdsdóttir reiškia, kad jos savininkė yra Sigurdso duktė.
Abiejų kalbų pavardžių unikalumą dar sustiprina jų baigmenyse esančios savitosios raidės ė, ū ir ó. Ypač lietuvių ė, kurios nėra kitose kalbose.
Bet yra vienas bet: daugelis moterų šią dovaną sugadina – vietoj savitųjų raidžių rašo į jas panašias raides be diakritinių ženklų. Islandės vietoj dóttir parašo dottir, lietuvės vietoj aitė – aite, vietoj ytė – yte ir t. t. Katra kalba kalbančios moterys raštingesnės?
Analizei buvo parinkta po penkias populiarias lietuviškas ir islandiškas atvirąsias feibuko diskusijų grupes ir gauti tokie teisingai pavardes parašiusių procentai:
– lietuvių 59 %
– islandžių 90 %.
Atskirose lietuviškose grupėse rezultatas nevienodas, svyravo tarp 53 ir 69 procentų. Islandiškose – beveik vienodas, svyravo tik tarp 90 ir 91.
Analizuojant islandiškas grupes pavyko aptikti įdomų faktą – 12 lietuviškų pavardžių. Septynios jų parašytos teisingai. Iš tokio skaičiaus statistikos nepadarysi, bet jų procentas patenka į Lietuvos lietuvaičių procentų rėžius.
Apvaliau būtų galima pasakyti, kad teisingai pavardes parašo šešios iš dešimties lietuvių ir devynios iš dešimties islandžių.
Panašus tyrimas buvo atliktas 2006 metais. Tada teisingai rašiusių pavardes buvo:
– lietuvių 20 %,
– islandžių 80 %.
Per 16 metų rašančių su klaidomis procentas sumažėjo:
– lietuvių nuo 80 % iki 41 %,
– islandžių nuo 20 % iki 10 %.
Abiejų tautų beveik vienodai – dvigubai. Taigi, mūsiškių atsilikimas nuo islandžių išliko toks pats. Ar galima jį sumažinti?
Skaitydami pranešimus diskusijų grupėse galime pastebėti, kad dauguma jų parašyti vartojant visas lietuvių kalbos abėcėlės raides, kad didelė dalis moterų, darančių rašybos klaidas savo pavardėse, pranešimuose tokių klaidų nedaro.
Keista padėtis: ten kur reikia parašyti pavardę vieną kartą, registruojantis į grupę, tokią klaidą daro, o kai rašo pranešimus į grupę, tokių klaidų nebedaro. Kodėl?
Matyt čia yra iš senų laikų užsilikusi baimė, kad su pavarde, turinčia savitųjų lietuviškų raidžių, gali atsitikti kas nors negero. Prieš daugelį metų iš tiesų buvo nesklandumų. Dabar gi tik elektroninio pašto adrese negalima vartoti savitųjų raidžių.
Bet pašto programų autoriai sugalvojo kaip šį ribojimą apeiti. Adrese galima nurodyti tikrąjį asmenvardį ir jo pakaitalą be savitųjų raidžių, pavyzdžiui, Jūratė.Xaitė <jurate.xaite@xxx.lt> Tada kai kurios pašto programos žmogui (laiško siuntėjui ir gavėjui) rodo tikrąjį asmenvardį, o programos viduje operuoja su jo pakaitalu.
Prie taisyklingos rašybos įtvirtinimo galėtų prisidėti ir diskusijų grupių administratoriai, pamokydami grupės narius nedaryti klaidų ne tik asmenvardžiuose, bet ir pranešimų tekstuose.
Taip bendromis pastangomis galime gerokai pagerinti diskusijos grupių narių raštingumą. Ir ne tik jų, bet ir kitų internetinės aplinkos dalyvių.
Autorius yra Lietuvos informatikas, fizinių mokslų daktaras, 2013-ųjų metų Kalbos premijos lauretas
Dabartinės lietuvaitės pereina “ant naujų” pavardžių. Savę “gerbianti ” ištekėjusi lietuvaitė , pasiimdama dalį vyro pavardės, prideda tik vieną raidytę. Ė. Kurios nieks Pasaulyje neturi. Pagal naują “tradiciją”; Katino žmona – Katė. Karoso – Karosė (ar tikrai)?. O Varno – Varnė? O gal Varna? Baisu.
Tai itin pažangus lyties slėpimas.
Visiems akis badyti nedviprasmiškai išreikštam lytimi – GĖDA! Todėl pavardės su ~a ar ~ė baigmeniu labai tinka tapti šiuolaikišku. Pvz., tavo pažangiai lytį nuslepianti pavardė – Ropė. Ir nieks tokią perskaitęs nežino, vyras tu, ar gal moteris, ar mergelė? Ir Lietuvai tokia moters pavardė gėdos nedaro.
Siūlyčiau greičiau tą klausimą spręsti: moterų su atsilikėliška pavarde nepriimti į darbą, kol jos deramai nesusitvarkys. „Cancel”inti nesusipratėles kiekvienoje tam tinkamoje vietoje, gal net ir rengti piketus prie užsispyrėlių namų, vaikščioti paskui tokias protestuotojų būriais.
Tiesa, Galimybių lyginimo tarnyba turėtų ir iš vyrų pareikalauti, kad liautųsi savo pavarde lytį demonstruoti, lyg kokie ekshibicionistai!
Gal dar ką galima pasiūlyti?
Prastuomenei (prastuomenės yra visur, ir apačioje ir viršuje) lietuvių kalba visiškai nerūpi. Nereikalinga. Kiekvieną dieną visose interneto svetainėse be jokios išimties (!) smegenų likučiai plaunami svetimžodžiais. Be sustojimo (lietuviškai – non stop). Kokie suteikiami vardai (Dangerutis, Emerita, Fkatlėja, Adėja, Aila, Tumilija, Akselis, Devinas, Svenas, Najus ir t.t), tokios ir pavardės (Pimpė, Pūslė, Sidabrė, Kiaušė ir t.t.). Beviltiška. Šviesa tunelio gale yra tik atvažiuojantis traukinys…
O pono Seiliaus pavardė tada būtų… Seilė?!
P.S. Atsiprašau, norėjau parašyti “pono Seiliaus žmonos pavardė”.
„Unikalus – (lot. unicus – vienintelis) – vienintelis kurios nors rūšies, retas, nepaprastas.“
• Ant valdančiųjų prekystalio – lietuvių kalba. Po kiek?
– komentaras.lt/featured/ant-valdanciuju-prekystalio-lietuviu-kalba-po-kiek/89639/
Viduramžiais ir dabartinių olandų protėvių ( vokiečių frankų žemaičių) pavardės būdavo sudaromos taip pat,kaip dabartinių islandų, pavyzdžiui Petro sūnus Jonas olandiškai- Hans Pieterszoon, o Viliaus dukra Matilda- Machteld Willemsdochter. Vėliau prie pavardės būdavo pridedamas gimtosios vietovės pavadinimas, sutrumpinant pavardę- Hans Pietersz van Hoghenberg , Jonas, Petro sūnus iš Hochenbercho.
Smagu, kad toksai straipsnis yra, ir smagu skaityti komentarus jam.
Švedijoje pavardės, sudarytos iš tėvavardžių, nebenaudojamos po 1900 metų- Jono, Andriaus sūnaus ( Johan Andersson) sūnaus Petro asmenvardis tapo Petter Andersson, o ne Petter Johansson, dukters Brigitos- Birgit Andersson, o ne Birgit Johansdotter.
kaip paaskinutumete varda
Marie Antoinette….antonaite , antonite, antoniene…
Ačiū, labai įdomus tyrimas!
VLKK – I. Pakarklytės iniciatyva dėl moterų pavardžių skatina nedarnią teisėkūrą
– alfa.lt/aktualijos/politika/vlkk-i-pakarklytes-iniciatyva-del-moteru-pavardziu-skatina-nedarnia-teisekura/288930/
Paprasta aritmetika įrodo, jog ne šiaip pavardės trumpinimas iniciatoriams svarbiausia. Nes,
iš pavardės išėmus −evič / −ovič / −ovsk / −insk ir t.t.,
pavardė tiek sutrumpėja, kiek jos neįstengs sutrumpinti transgenderinė pavardžių chirurgija!
Laisvės partija jaučiasi turinti NUOSAVYBĖS teisę į tradicinių lietuviškų pavardžių savitumą? Netgi bolševikinę teisę EKSPROPRIJUOTI to savitumo žymes? Iš kur mergaitei tiek drąsos, paklaustų Salomėja…
Paskaičiuokime:
pavardė, pvz. –
Pranckevičė ← Pranckevičienė → Pranckienė
Raidžių skaičius pavardėje –
. . . 11 . . . . ← . . . . 14 . . . . → . . . 10 . . .
(Negi būti moterimi tokia gėda, kad bet kokias moteriškumą išduodančias žymes skubiai slėpti reikia? Ar gal jau ir pačios į pogrindį lįsime? )
Žmonos ir vyro pavardė turi būti ta pati. Viena. Kad keičiant lytį, neiškiltų jokių biurokratinių kliūčių. Pvz., Marytė Džon ir Petras Džon. Bet tada ir vardai neturėtų būri vyriški ir moteriški. Geriausia būtų, kad numeriai būtų, jokių vardų, jokių pavardžių.