Siekiant užtikrinti visos Baltijos regiono susisiekimo sistemos konkurencingumą, būtina toliau gerinti šalių transporto jungtis su Vakarų Europa, kuo sparčiau įgyvendinti strateginės reikšmės „Rail Baltica“ projektą, taip pat skatinti transporto sektoriaus inovacijas bei skaitmenizavimą. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė šiandien Transporto inovacijų forume vykusioje tarptautinėje ministrų diskusijoje su kaimyninių Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos kolegomis.
Tarptautinėje ministrų diskusijoje „Perkuriant logistikos grandines neapibrėžtumo laikais“ dalyvavo Latvijos susisiekimo ministras Tālis Linkaits, Estijos ekonominių reikalų ir infrastruktūros viceministras Kaupo Läänerand ir Lenkijos infrastruktūros viceministras Gžegožas Vitkovskis. Prie diskusijos nuotoliniu būdu taip pat prisijungė Ukrainos infrastruktūros viceministras.
„Lietuvos, kaip ir viso regiono šalių, transporto ir logistikos sektorius šiuo metu išgyvena beprecedentę transformaciją, kuri apima rinkų, klientų ir veiklų diversifikaciją bei plėtrą į naujas rinkas, ypač – Vakarų Europos. Mūsų bendradarbiavimas, glaudesnė tarpusavio integracija ir lyderystė diegiant transporto inovacijas yra kaip niekad svarbi šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – tarptautinėje ministrų diskusijoje kalbėjo Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis.
Diskusijos dalyviai pažymėjo, kad „Rail Balticos“ projekto įgyvendinimo progresas yra strateginės svarbos uždavinys visai Europai. Lietuvos ir Latvijos ministrų teigimu, „Rail Balticos“ atkarpa nuo Kauno iki Rygos šiuo metu yra pati brandžiausia visame projekte. Darbai šiame ruože jau yra perėję į statybų etapą – šalys ir toliau dės visas pastangas, kad projektas būtų įgyvendintas laiku ir kokybiškai. Pasak M. Skuodžio, siekiant pagerinti transporto ir logistikos jungtis visoje Vidurio ir Rytų Europoje, jau dabar galvojama ir apie greitojo europinio geležinkelio jungtį su Klaipėda.
Aptariant šalių geležinkelių plėtros perspektyvas pažymėta, kad Ukrainos grūdų eksporto klausimas ypač paryškino poreikį turėti vieningą geležinkelių standartą Vidurio Rytų Europoje. Latvijos susisiekimo ministras T. Linkaits atkreipė dėmesį, kad šalys intensyviai ieško galimų sprendimų Ukrainos grūdams gabenti – bendromis pastangomis ieškoma naujų būdų sujungti Ukrainą ir Baltijos šalių jūrų uostus ir keliais, ir europinio standarto geležinkeliu.
Anot Estijos ekonominių reikalų ir infrastruktūros viceministro K. Läänerando, skaitmenizacija yra bendras Baltijos regiono kelias konkurencingumo skatinimui. Ministras M. Skuodis taip pat pabrėžė, kad unikalių galimybių Lietuvai ir visai Europai žada transporto sektoriaus skaitmenizavimas, inovacijos, 5G ryšio plėtra.
„Baltijos jūros regiono šalys siekia pirmosios Europoje visiškai atsisakyti popierinių dokumentų vykdant bet kokias logistikos operacijas. Kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Suomijos kolegomis tęsiame bendradarbiavimą transporto skaitmenizavimo tikslais ir siekiame būti šios srities lyderiais Europos mastu. Likusi Europa šį pokytį įgyvendins metais vėliau – tik 2025 m.“, – teigė M. Skuodis.
Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulyje pagal šviesolaidinio ryšio tinklo ir interneto spartą, 80 proc. šalies gyventojų jau gali naudotis 5G ryšiu. Numatoma, kad vėliausiai iki 2025 m. naujosios kartos 5G ryšys atsiras tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose, valstybinės reikšmės magistralėse, oro ir jūrų uostuose. Siekiama, kad šiuo ryšiu iki 2025 m. būtų padengta bent 95 proc. šalies teritorijos. Be to, Baltijos šalys pirmosios regione kuria tarptautinį 5G koridorių, kuris apims visas tris šalis.
Tarptautinis transporto inovacijų forumas vyksta spalio 20–21 d. Vilniuje.
Kadangi Ukraina taps ES, taigi reikalinga ES lygiu tartis su Baltarusija dėl tranzito iš Ukrainos per ją į Baltijos šalis, Skandinaviją, Manytina, kad tranzitas pigiau atsieitų negu važiavimas per aplink, per Lenkiją,
Jeigu kalba eina apie greitojo geležinkelio jungtį į Klaipėdą, tai ją tinkamiausia turėti nuo Šiaulių. Matyt, dėl to, kad tuo atveju vėžė eitų per Jelgavą ir Latvija tam pritartų. Be to, tokiu atveju yra tikslingas Rail Baltica maršrutas per Šiaulius – Vilnių, nes taip Lietuva ir sostinė gautų greitąjį sususisiekimą su pajūriu. Kas vasaros laikotarpiu būtina. Tokiu atveju nemažai daliai reikalas vykti į pajūrį savo automobiliu atkristų. Automobiliais atvyktų tik iki stoties, kurioje įsėstų į traukinį. Atomobilį paliktų mokamose stovėjimo aikštelėse, o sugrįžę sėstų į jį ir parvyktų namo.
Esant maršrutui per Šiaulius- Vilnių tebūtų reikalinga gal apie 15 km. krovininės vėžės atšakėlė nuo Jonavos į Kauną.
Į Vakarus Iš Vilniaus būtų galima važiuoti pro Druskininkus iki greitosios vėžės Lenkijoje, jeigu joje ji apskritai bus. O šiaip susisiekimui su Vakarais yra lėktuvai.