Sekmadienis, 15 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia VideoAlkas Aktualioji istorija

„Aktualioji istorija“: Sūduva ar Suvalkija?

www.alkas.lt
2022-09-25 08:00:52
324
PERŽIŪROS
5

Šiemet mes minime Sūduvos (Suvalkijos) metus, kaip tai yra paskelbta Seimo, ir jau turėjome keletą laidų šia tema. Šiandien – laida apie tai, kas yra ta Suvalkija, arba Sūduva, ką reiškia tie terminai, kodėl jie yra du, kokios su tuo susijusios problemos, galų gale, koks to krašto etnografinis savitumas?

Kalbėsimės su etnologu Vytautu Tumėnu.
srtrf-logo

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Aktualioji istorija“: Sūduva XIII amžiuje
  2. Seime vyks diskusija „Regioninė politika Lietuvoje: Suvalkija ar Sūduva?“
  3. D.Urbanavičienė. Suvalkija ar Sūduva?
  4. „Aktualioji istorija“: Sūduvių-jotvingių archeologija
  5. „Aktualioji istorija“: Sūduvos piliakalniai
  6. „Aktualioji istorija“: Ką apie istoriją gali papasakoti gidai? (video)
  7. „Aktualioji istorija“: Osmanų imperija prieš Europą
  8. „Aktualioji istorija“: Kijevo Rusios paveldėtojų takoskyros
  9. „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  10. „Aktualioji istorija“: Ar tikrai Herodotas – istorijos tėvas? (video)
  11. „Aktualioji istorija“: Rusia – ne Rusija: pirmoji ukrainiečių valstybė
  12. „Aktualioji istorija“: Šiaurinė Sarmatija Klaudijaus Ptolemajo žemėlapyje
  13. „Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi?
  14. „Aktualioji istorija“: Karaimai ir Vytautas
  15. „Aktualioji istorija“: Margiris ir Pilėnai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Rimgaudas says:
    3 metai ago

    Manyčiau, kad žmones ne iš piršto yra išlaužę pavadinimą Suvalkija. Pažvelkime į šį kraštą – lygios vietos su kalvomis, piliakalniais. Taigi, pavadinimo prasmė pagal aplinką žmonėms tai išsikoduoja kaip suvalkai – siū (ciū = čia) kalviai, kalvotų vietų gyventojai.
    Pagal tai ir kalvotas viso krašto pavadinimas išsikoduoja kaip Su – siū – ciū (ciū = čia) – valkija = kalvija ir, galutinai paėmus, Suvalkija.
    Caras pagal žmonių suvalkų susikaupimo miestą, daugiskaita miestą rusiškai pavadino Suvalki, įvardindamas taip, jog čia gyvena kalviai (riestinis kirtis ant l raidės). Dėkoju.

    Atsakyti
  2. ... says:
    3 metai ago

    Yra toks senų laikų leidinys – ,,Sūduvių knygelė”, išleista XVI amžiuje. Parašykite apie šią knygą išsamiau. Pavadinimas ,,Sūduva” yra žymiai senesnis už terminą ,,Suvalkija”. Sūduvą pradėta vadinti ,,Suvalkija” dar XVIII amžiuje, kuomet dėl Lietuvą nusiaubusio maro (Sūduvoje iki šiol yra maro aukų kapinės), į ištuštėjusią Lietuvos Užnemunę ėmė keltis kitų Lietuvso kraštų gyventojai, kuriems patiko derlingos Sūduvos žemės. Todėl ir buvo kiek pašaipus žodis – ,,suvalkioti (iš visur)” – ir taip prigijo terminas ,,Suvalkija”. Apskritai Sūduvos istorija daug sudėtingesnė, nei manoma – iki šiol nieko nesakoma apie jotvingių kovas su užkariautojas IX – X amžiuose, netgi tiksliai nežinoma, kas buvo tie įsiveržėliai. Jotvingių įtaka Sūduvai taip pat aptarinėjama pernelyg mažai, o kad jotvingiai buvo viena karingiausių baltų genčių – apie tai rašoma ir Vikipedijoje, ir jotvingiai tikrai įtakojo Sūduvos krašto istoriją, tik dėl rašytinių šaltinių stokos apie tai žinoma nedaug.Taip pat yra manoma, kad didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino šaknys yra arba iš Sūduvos, arba iš jotvingių.

    Atsakyti
  3. Saulės Vilna says:
    3 metai ago

    Laikyti dzūkų ir kapsų pavadinimus atsiradusius vienodu ptincipu, t.y. pagal tai, kad pirmieji vietoje ‘d’ sako ‘dz’, o atrieji vietoje ‘kaip’ sako ‘kap’, niekaip neišeina. Pirma, ‘kapsai’ yra tarmės pavadinimas kalbininkų duotas savo teorijose, kai dzūkai patys save taip vadino, manytina nuo seno, ir dėl to kalbos tarmė pavadinta jų vardu. Antra, dzūkai patys save vadina tuo vardu – tai tautosakos rinkėjų buvo rasta dar praeito amžiaus pradžije, kai tokių, kurie save vadinančių ‘kapsais,’- gyvenime nebuvo ir nėra.
    Savivardis dzūkai pagal kilmę giminiuotinas su dzūk. žodžiu dzykis – “šernas”, taip pat su latvių cūkė, pačių dzūk. kūkė – ‘kiaulė, paršavedė’. Kaip tą pačią reikšmę turintį žodį dera priskirti ir Sūduvos pavadinimą, esantį giminingą su lotyn. sūs, suis – ‘kiaulė”. Iš čia gali būti pasidarytas liet. veiksmažodis ‘sūdyti’. Matyt, gilioje senovėje visų pirma buvo sūdoma kiaulės mėsa. Mitiškai painus tarminių reikšmių persipynimas.
    Tacitas pažymi, kad aisčiai kaip amuletus nešioja šerno figūrėles ir tiki, kad jos apsaugo net ir priešų apsuptyje. Tai matyt, karių simbolis. Iš to galimas spręsti, kad aisčiai jau galėję būti Perkūno garbintojai, tai rodytų Perkūno vardo žodiškas giminingumas su angl. pork – ‘kiauliena’. Dėl to susisiejimo dar pridurtina, kad griaustinio gargenimas yra panašus į tekio, (kuilio) kriuksėjimą- žvengimą.
    Taigi tapinantis su vienu ar kitu pavadinimu praverstų žinoti jų pradines reikšmes , etimologijas.

    Laikyti dzūkų ir kapsų pavadinimus vienodos kilmės, t.y. pagal tai, kad pirmieji vietoje ‘d’ sako ‘dz’, o atrieji vietoje ‘kaip’ sako ‘kap’, niekaip neišeina. Pirma, ‘kapsai’ yra tarmės pavadinimas kalbininkų duotas savo teorijose, kai dzūkai patys save taip vadino ir dėl to kalbos tarmė pavadinta jų vardu. Antra, dzūkai patys save vadina tuo vardu – tai tautosakos rinkėjų buvo rasta dar praeito amžiaus pradžije, kai tokių, kurie save vadinančių ‘kapsais,’- gyvenime nebuvo ir nėra.
    Savivardis dzūkai pagal kilmę giminiuotinas su dzūk. žodžiu dzykis – “šernas”, taip pat su latvių cūkė, pačių dzūk. kūkė – ‘kiaulė, paršavedė’. Kaip tą pačią reikšmę turintį žodį dera priskirti ir Sūduvos pavadinimą, esantį giminingą su lotyn. sūs, suis – ‘kiaulė”. Iš čia gali būti pasidarytas liet. veiksmažodis ‘sūdyti’. Matyt, gilioje senovėje visų pirma buvo sūdoma kiaulės mėsa. Mitiškai painus tarminių reikšmių persipynimas.
    Tacitas pažymi, kad aisčiai kaip amuletus nešioja šerno figūrėlos ir tik, kad jos apsaugo jios net ir priešų apsuptyje. Tai matyt, karių simbolis. Iš to galimas spręsti, kad aisčiai jau buvo perkūno garbintojai, kadangi Perkūno vardas žodiškai gretintinas su angl. pork – ‘kiauliena’. Dar pridurtina griaustinis panašus į tekio, kuilio) kriuksėjim – žvengimą.

    dziukai Tai tarpukario laikų kalbininkų išradimas. Pirma, dzūkai patys save tuo vardu vadina, kapsu

    Atsakyti
  4. Žemyna says:
    3 metai ago

    Kažkaip niekaip nepavyksta iš atminties ištraukti žodžių „sūduviai”, „Sūduva” – nei mūsų LK mokytojų, nei suvalkietį tėvą juos tariant neprisimenu. Kažkaip nei manoji pokario laikų vaikystė, nei jaunystė su juo nesusijusi (betgi vėl – aš juk Vilniaus ir miestelių bruku tapsenau, nežinau, kas kitur Lietuvoje dėjosi!). Gal tiesiog toks metas buvo, kai labiau mėgtas kitas pavadinimas? Todėl ir anekdotus ne apie sūduvius – apie suvalkiečius skaldė. Įdėčiau dabar į kurio nors seno anekdoto tekstą „sūduvis” vietoj „suvalkietis”, ir būčiau nesuprasta. Kita vertus, atmintis tėra rėtis, atsijojantis pagal savo skonį įvykius ir žodžius.

    Atsakyti
  5. Primenu - rytoj darbadienis says:
    3 metai ago

    Prieš miegą pasiklausykite – bus dėl ko ir pasiginčyti, ir save pašiurpinti, ir pasikikenti:
    • Išplauta istorija ir kaip viskas susiję. Pokalbis su rašytoju, istoriku Robertu Petrausku.
    − lrt.lt/mediateka/irasas/2000234069/toks-gyvenimas-su-zita-kelmickaite-isplauta-istorija-ir-kaip-viskas-susije
    apie Rusią, Rosiją, didžiarosus, „ukropus“ ir mus.
    Kitokio pobūdžio pasiskaitymas apie tai, ką pokariu ir mūsų rytuose bei pietryčiuose gyvenę galėjo matyti −
    • Ukrainiečių rašytojo Andrijaus Liubkos romaną „Karbidas“ aptaria Viktorija Ivančenko, Dovydas Skarolskis ir Vladas Liepuonius.
    − lrt.lt/mediateka/irasas/2000234062
    • Už Vilniaus. Bauginančių ekskursijų Joniškėlyje vedėjas: 80 proc. nualpusių moterų yra lietuvių kalbos mokytojos
    − lrt.lt/mediateka/irasas/2000183634
    „Viktoras Stanislovaitis yra žmogus-orkestras, kuris 4-us metus kuria visokiausias istorijas pasakojančio Dėdės Juzės personažą, [ … , vadovauja ] − darbs.lt , veda itin populiarias ekskursijas Joniškėlio dvare ir didžiuojasi, kad moka ir gali kalbėti pasvaliečių tarme.“
    Dar nemačiau, kad Guglas būtų toks pilnas nuorodų apie mūsų žmogų − įrašę vardą ir pavardę, nežinosite, ką rinktis. Apie jo > lėtojo turizmo ir kt. vaidinimus kažkiek ČIA: − joniskelis.lt/2021/07/dede-juze-keliauja-aplink-pasauli-pradejo-nuo-joniskelio, ir ČIA − lt-lt.facebook.com/stanislovaitis , Guglo vaizdai, Kontribi, JuTube, rekvizitai. lt
    Viską išklausot, ir einat miegot. Primenu − kai atsibusite, bus jau pirmadienis.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.
Pilietinė visuomenė

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė

2026 02 15
Grenlandija, Russello ledynas 2007
Gamta ir ekologija

Keimai – Lietuvos kalvos, iš pradžių buvusios ežerų dugnais

2026 02 14
KTU sukonstruoti perovkitiniai saulės elementai
Energetika

KTU mokslininkai kuria radiacijai atsparius saulės elementus mažiesiems palydovams

2026 02 14
Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo
Istorija

Lietuvos banko Kauno rūmuose – paroda apie pinigų kelią nuo gimimo iki sunaikinimo

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai
Kalba

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“
Istorija

Seime pristatoma fotografijų paroda „Senasis Adutiškis“

2026 02 14
Karaimų gatvė Trakuose | trakai.lt nuotr.
Lietuvoje

Byla dėl Karaimų gatvės Trakuose nutraukta

2026 02 13

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje
  • M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų
  • Sumanus maisto laikymas gali sumažinti švaistymą namuose
  • Burnos priežiūra ne tik išsaugoms šypseną, bet ir užkerta kelią ligoms

Kiti Straipsniai

Vasario 16-osios eitynės | J. Česnavičiaus nuotr.

Vasario 16-ąją Vilniuje – deg­lų eisena ir mitingas dėl Vyčio memorialo Lukiškių aikštėje

2026 02 15
Markas Rubijas Miuncheno saugumo konferencijoje sako kalbą

M. Rubijas. Negalime vadinamosios pasaulinės tvarkos toliau kelti aukščiau gyvybinių mūsų tautų interesų

2026 02 15
Skvernelis Starkevičius STT

Valstybinė korupcija? Kas iš tikrųjų valdo Lietuvą?

2026 02 15
Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

Dž. K. Melchior. NATO pamatė ateitį ir nėra jai pasiruošusi! (R. Armaičio komentaras)

2026 02 15
Vytautas Jonas Juška

V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose

2026 02 15
Kastytis Braziulis už nugaros Lieytuvos apybraižods...

K. Braziulis. Didžioji geopolitika be iliuzijų: kas iš tikrųjų vyksta ir kur stovi Lietuva?

2026 02 15
Aleksandras Nemunaitis Europos parlamento salė balsavimas

A. Nemunaitis. Ar Europos parlamentas peržengė ribą?

2026 02 14
Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

Rokiškyje pradėti Lietuvių kalbos dienų sostinės renginiai

2026 02 14
Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

Vasario 16-ajai – trys kanklių muzikos albumai: profesorės R. Bilbokaitės dovana Lietuvai

2026 02 13
Filmo „Kas buvome mes“ kadras

Sengirės kinas: interviu su kosmoso sociologe dr. I. Popovaite

2026 02 13

Skaitytojų nuomonės:

  • Kryželiams apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • +++ apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • Betgi apie Seimo komisijos aptars Lietuvai svarbaus lituanistikos paveldo užsienyje apsaugos ir įprasminimo kryptis
  • Betgi apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
  • P.Skutas apie V. J. Juška. Pažeidžiamoji tapatybė: Lietuva ir lietuviai XIX–XXI amžiuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Kaip dažnai skalbti patalynę ir rankšluosčius?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai