Šeštadienis, 17 sausio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkai ieško būdų miškų išsaugojimui

www.alkas.lt
2022-08-19 13:51:10
113
PERŽIŪROS
0
Ažuolas, miškas

Ažuolas | am.lt nuotr.

Klimato kaita, aplinkos užterštumas, žmonių ūkinė veikla prisideda prie sunkiai suvaldomų pokyčių miškuose. Mokslininkai aktyviai prisideda prie miškininkystei šiuo metu būtinų šiuolaikinių sprendimų paieškos.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) profesorius dr. Gediminas Brazaitis pastebi, kad šiandieniniai miškai kankinami stresorių, lėčiau auga, greičiau žūsta, todėl svarbu rasti medžius, kurie atlaikytų ateities iššūkius – šiltėjantį klimatą, kylančias temperatūras ir didėjantį sausringumą.

Ieškoma alternatyvų nykstančiai eglei

Anot prof. dr. G. Brazaičio, tinkamų genotipų atranka – tik vienas iš galimų problemos sprendimo būdų, kitas galimas sprendimas – ieškoti greta Lietuvos augančių medžių rūšių ir bandyti jas introdukuoti Lietuvoje.

Vienas iš šiandieniniams klimato pokyčiams neatsparių ir sunkumus patiriančių medžių – eglė. Jos pakeitimui jau ieškoma alternatyvų. „Eglę galėtų pakeisti kaimyninėse šalyse augantis paprastasis bukas. Pirmiausia potenciali rūšis analizuojama laboratorijose, tada kuriami bandomieji želdiniai.

Su buku dirbama keliomis kryptimis. Viena kryptis – įveisti mišrūs želdiniai su aštuoniomis vietinėmis medžių rūšimis ir bus žiūrima, kaip jie vystosi ir atlaiko aplinkos sąlygas, koks jų tūris. Kita kryptis – iš tolimesnių regionų imama genetinė medžiaga, sodinami nedideli plotai ir žiūrima, kaip jie augs. Tai dideli žingsniai į priekį, kuriuos turime žengti ir žiūrėti, kokie bus rezultatai“, – apie šiandieninius miškininkystės iššūkius kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Anot profesoriaus, klimato kaita mažina ir bendrą miškų stabilumą, nes įvairios medžių rūšys patiria vis daugiau problemų: „Atkeliauja nauji kenkėjai, ligos, ar tiesiog dėl sausrų, vėjų medžiai tampa mažiau atsparūs. Pastaraisiais metais stebimas didesnis medžių džiūvimas pušynuose dėl po žieve apsigyvenančio viršūninio žievėgraužio gausėjimo. Svarbu paminėti ir vis dažnesnį stiprių audrų poveikį, kai išverčiami tūkstančiai medžių. Dėl klimato kaitos tokių audrų patiriame vis dažniau. Miškininkams darbo daug, nes pažeistus medynus reikia stebėti, laiku atlikti sanitarinius kirtimus ir atkurti tvaresnius“.

Iššūkių miškams kelia auganti elninių žvėrių populiacija

VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad iššūkių miškams kelia ne tik klimato, bet ir miško žvėrių populiacijos pokyčiai.

„Miškuose labai padaugėjo stambiųjų kanopinių žvėrių ir tai kelia pavojų, nes egzistuoja riba, kiek miškas gali išmaitinti žvėrių išlaikydamas visas kitas savo savybes. Peržengus ribą miškai neatsikuria natūraliai, keičiasi rūšinė sudėtis, nes mėgstamų medžių rūšių jauni medeliai tiesiog suvalgomi elninių žvėrių. Pas mus ši riba jau gerokai peržengta, tad miškininkai daug daugiau pastangų turi įdėti saugodami jaunuolynus“, – apie kanopinių žvėrių populiacijos augimo keliamus iššūkius kalba profesorius.

Anot mokslininko, negalima viso dėmesio nukreipti tik į jaunų medelynų saugojimą. „Per pastaruosius dešimt metų mes supratome, jog miškuose yra likę labai mažai senų medynų, o visuose medynuose reikėtų palaikyti seniems medynams būdingus elementus. Plynose kirtavietėse paliekami medžiai biologinei įvairovei, negyva mediena, šių komponentų išsaugojimas labai svarbus dideliam ratui nykstančių ir retų rūšių. Atlikta Natūralių miško buveinių inventorizacija atskleidė, kad turime labai daug vertingų teritorijų, kurias reikia saugoti. Galime saugoti nieko nedarydami, bet galime saugoti tvarkydami ir didindami šių buveinių vertę“, – su viltimi, kad vis daugiau dėmesio bus skiriama teritorijų saugojimui, kalba prof. dr. G. Brazaitis.

Moksliniai tyrimai – ateities miškininkystės iššūkių įveikimui

Profesorius dr. G. Brazaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu populiarūs moksliniai tyrimai, siekiantys nustatyti, kokios struktūros medynai būtų atsparesni – siekiama formuoti mišrius įvairiaamžius medynus. Tyrimų rezultatai atskleidžia, kad tokie medynai daug geriau prisitaiko prie sunkiai prognozuojamų ateities iššūkių.

„Labai svarbu žinoti, kokias medžių rūšis galime auginti šalia viena kitos, kad jos mažiau stelbtų, bet daugiau palaikytų, papildytų viena kitą. Mišrūs medynai pasižymi ne tik didesniu tvarumu, jie taip pat gali būti našesni, labiau atliepti biologinės įvairovės apsaugos ir daug kitų mūsų poreikių. Lietuvoje augančių medžių rūšių kilmė yra skirtinga, o genetika pasižymi didele įvairove. Galime atrinkti medžius, kurie geriau nei kiti tos pačios rūšies medžiai auga esant sausroms, karščiams, kitomis stresinėmis situacijomis, juos dauginti, kurti sėklines plantacijas ir, galiausiai, sukurti pažangesnius atsparesnių medžių medynus“, – prognozėmis ir įžvalgomis dalijasi mokslininkas.

Profesorius pastebi, kad taip pat turėtume pradėti kalbėti ir apie platesnį greta Lietuvos augančių medžių rūšių naudojimą. „Paprastasis bukas, platanalapis klevas, bekotis ąžuolas, europinis maumedis, europinis kėnis – rūšys, kurios turi potencialą geriau prisitaikyti prie klimato kaitos, nes aptinkamos į pietus nuo mūsų šalies.

Negalime šių rūšių tiesiog atvežti ir pradėti sodinti mūsų miškuose, yra būtini tyrimai, reikia įvertinti kaip šios medžių rūšys auga, ar pateisina į jas dedamas viltis, kaip jas priima mūsų vietiniai augalai ir gyvūnai, todėl miškų mokslams yra keliami dideli uždaviniai, juk esame atsakingi už daugiau nei trečdalį Lietuvos teritorijos“, – šiandieninius miškininkystės iššūkius reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos prof. dr. G. Brazaitis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nacionalinis susitarimas dėl miškų pereina į paskutinį etapą: greitai paaiškės ilgalaikės miškų politikos kryptis
  2. Miškų ateitį spręs Nacionalinis miškų susitarimas
  3. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  4. Ieškoma būdų, kaip gelbėti Punios šilą
  5. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  6. Įstatymo projektas – už Lietuvos miškų išsaugojimą!
  7. Seimo narys J. Urbanavičius: Be miškų negalėtume kvėpuoti
  8. Aplinkos ministerija: Per dešimtmetį Lietuvoje padaugėjo miškų (video)
  9. Ministerija siūlo, kaip apsaugoti natūralias miškų buveines
  10. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  11. Nacionalinis susitarimas dėl miškų nuo pamatinių tikslų pereina į vykdymo žingsnį
  12. Baigiamas derinti Nacionalinis miškų susitarimas
  13. Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas
  14. Miškų atkūrimui galėtumėte panaudoti valdomą deginimą?
  15. 45 menininkai susivienijo vardan senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus knygų mugė
Kultūra

Vilniaus knygų mugėje 2026 prisistatys Tarptautinis teisių centras

2026 01 17
Filmo „Antropocenas: žmogaus epocha“ kadras | sengireskinas.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Sengirės kino žiema: du filmai kviečiantys apmąstyti žmonijos poveikį mūsų planetai

2026 01 17
Punios šilas
Gamta ir ekologija

Punios šile padidės rezervatinių miškų plotas

2026 01 17
2025 metų Oksfordo metų žodžiu išrinkto posakį rage bait – „pykčio masalas“
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R. Bačiulienė. Ką apie 2025-uosius pasakoja „Metų žodžiai“?

2026 01 17
Ar JAV imsis Kubos?
Užsienyje

J. Vaiškūnas. Ar JAV imsis Kubos? Spaudimas ir išbandymas nafta

2026 01 17
Sausio 13-oji
Istorija

Sausio 13-osios atminties metraščiai

2026 01 17
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas
Ukrainos balsas

JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri

2026 01 17
Elektra
Energetika

Miškingose vietovėse kabeliais bus pakeista 2 tūkst. kilometrų oro linijų

2026 01 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Budweiser apie JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri
  • Ivana Hughes, Steven Starr (Neutrality Studies) apie JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri
  • Budweiser apie Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“
  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mūsų svorį lemiantys procesai kūne dažnai lieka nematomi
  • Ar giluminis automobilio valymas gali išgelbėti nuo įsisenėjusių dėmių?
  • Kodėl iš atostogų kalnuose parsivežame ne tik nuotraukas, bet ir sąskaitas?
  • Ir atšalus orams svarbu nepamiršti judėti

Kiti Straipsniai

Riksdagas | Švedijos parlamentas

A. Guogis. Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje – kaip akivaizdus kaltinimas dabartinėms poliarizuotoms demokratijoms (taip pat – ir Švedijoje)

2026 01 17
Vilniaus knygų mugė

Vilniaus knygų mugėje 2026 prisistatys Tarptautinis teisių centras

2026 01 17
Filmo „Antropocenas: žmogaus epocha“ kadras | sengireskinas.lt nuotr.

Sengirės kino žiema: du filmai kviečiantys apmąstyti žmonijos poveikį mūsų planetai

2026 01 17
Punios šilas

Punios šile padidės rezervatinių miškų plotas

2026 01 17
2025 metų Oksfordo metų žodžiu išrinkto posakį rage bait – „pykčio masalas“

R. Bačiulienė. Ką apie 2025-uosius pasakoja „Metų žodžiai“?

2026 01 17
Sausio 13-oji

Sausio 13-osios atminties metraščiai

2026 01 17
Kęstutis Budrys

K. Budrys atidarė „Sniego susitikimą“

2026 01 16
19-oje Vilniaus trumpųjų filmų šventėje – „Europos istorijos“

19-oje Vilniaus trumpųjų filmų šventėje – „Europos istorijos“

2026 01 16
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

D. Červokienė: Žvilgtelkime į Žurnalistų profesionalų asociaciją

2026 01 16
Vilniaus universitetas

Tyrimas rodo: kultūra reikšmingai didina pasitenkinimą gyvenimu

2026 01 16

Skaitytojų nuomonės:

  • Budweiser apie JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri
  • Ivana Hughes, Steven Starr (Neutrality Studies) apie JAV–Ukrainos derybos dėl saugumo garantijų: svarstomas „Taikos tarybos“ modelis, bet esminiai klausimai lieka atviri
  • Budweiser apie Danija didina karines pajėgas Grenlandijoje: „Mes nenorime būti JAV nuosavybe“
  • +++ apie Tautos ir teisingumo sąjunga reikalauja stabdyti Kapčiamiesčio karinio poligono statybą
  • miskinis apie A. Orlauskas reikalauja paneigti TV3 „Žinių“ reportaže paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Briedis | wikipedija.org nuotr.

Pavojų keliuose gyvūnai gali kelti visus metus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai