Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, įgyvendindami reformas sveikatos apsaugos srityje, turime unikalią, o gal net ir paskutinę galimybę inicijuoti bei finansuoti pokyčius ne tik savo valstybės biudžeto lėšomis, bet ir pasitelkti Europos Sąjungos paramą. O kad šis procesas būtų sklandus, labai svarbi yra socialinių partnerių – gydymo įstaigų, medicinos darbuotojų organizacijų – įtrauktis.
Dėl to šiandien Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sukvietė sveikatos priežiūros specialistų bendruomenės atstovus į viešąją konsultaciją pasitarti, kaip geriausiai investuoti numatytas lėšas stiprinant šeimos mediciną, siekiant efektyvaus ir kokybiško gydymo ligoninių tinklo, optimizuojant stacionarinę pagalbą ir didinant ambulatorinių paslaugų apimtis.
Pasak ministro A. Dulkio, to būtina siekti, kad žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos būtų patogios ir prieinamos, būtų plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, o darbas gydymo įstaigų bendradarbiavimo tinkluose skatintų naują požiūrį į sveikatos priežiūros vadybą, darbo kultūrą ir rūpinimąsi pacientu.
Viešojoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių, buvo pristatytas nacionalinės pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo projektas – siūlymas, kaip planuoti pokyčius ir įgyvendinti jų finansavimą. Šiai pažangos priemonei numatyta 762,8 mln. eurų. „Lėšos skirtos pokyčiams“, – pristatydama projektą, pabrėžė SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė.
Per 100 mln. eurų yra suplanuota ilgalaikės priežiūros paslaugoms diegti, tačiau, kad šie pinigai teiktų naudą žmonėms, būtina įgyvendinti keliamus reikalavimus: regionų plėtros planų pažangos priemonėse turi būti numatytos veiklos, skirtos ilgalaikės priežiūros paslaugų plėtrai savivaldybėse, ir iki 2023 m. pabaigos su SAM turi būti suderinti regiono ilgalaikės priežiūros paslaugų savivaldybėse organizavimo ir infrastruktūros, reikalingos ilgalaikės priežiūros paslaugų teikimui, modernizavimo žemėlapiai.
Daugiausia (per 253 mln. eurų) investuoti numatyta į pasirengimo grėsmėms stiprinimą, apimantį greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, didinant budėjimo vietų skaičių bei padengiant „akląsias“ zonas, infekcinių ligų klasterio sukūrimą, regioninių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą bei skubiosios telemedicinos paslaugų diegimą.
Bazinėms sveikatos priežiūros paslaugoms užtikrinti planuojama skirti beveik 192 mln. eurų: pokytis turėtų būti susijęs su sveikatos centrų steigimu, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų plėtra, inovatyvių pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir organizavimo modelių kūrimu.
Pristatant bazinių paslaugų paketą, akcentuotos specializuotų ambulatorinių paslaugų organizavimo sąlygos, tarp kurių – reikalavimas per sveikatos centrą suteikti savivaldybės gyventojams ne mažiau kaip 80 proc. paslaugų, tos pačios ar gretimų savivaldybių įstaigų bendradarbiavimo sutarčių sudarymas, aiškių „ligonio kelio“ algoritmų nustatymas, pavėžėjimo paslaugų modelio sukūrimas bei diegimas ir pan.
Daugiau nei 100 mln. eurų planuojama investuoti į sveikatos sektoriaus skaitmeninimą. Lėšos suplanuotos diegti pažangius ir įrodymais pagrįstas technologijas sveikatos sektoriuje, plėtoti specializuotas ambulatorines psichikos sveikatos ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugas, išbandyti pavėžėjimo paslaugos modelį, didinti GMP tinklo veiklos efektyvumą bei specialistų kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui.
Vertinant ilgalaikę perspektyvą (laikotarpiu nuo 3 iki 8 metų), šių investicijų tikslas yra pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, kad dešimtadaliu padaugėtų atvejų, kai onkologinė liga nustatoma ankstyvoje stadijoje, ir didėtų bendras onkologinių pacientų išgyvenamumas, trečdaliu padaugėtų asmenų, kurie išėję iš stacionaro nedelsiant gautų ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, mažėtų pacientų mirštamumas (per 30 dienų nuo hospitalizavimo) nuo miokardo infarkto ir išeminio galvos smegenų insulto, taip pat būtų efektyvesnis aktyvaus gydymo lovų užimtumas ir bent perpus sumažėtų pacientų, kurie dėl ilgų eilių gydymo įstaigose atidėjo savo vizitą pas medikus.
Vertinant pažangos priemonės laukiamą naudą, gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų) per ateinančius 8 metus turėtų sumažėti nuo 186 iki 95.
