Rusijai blokuojat Ukrainos uostus, itin aktualus tapo grūdų eksporto klausimas. Jei nepavyks jo išspręsti, Afrikoje ir kai kuriuose kituose regiuonuose gresia badas. Lietuva siūlo pagalbą grūdus eksportuojant per Klaipėdą.
Bet kelionė geležinkeliu, aplenkiant Baltarusiją, sudėtinga ir ilga. Grūdus iš Ukrainos galima būtų vežti ir sunkvežimiais, bet trūksta tiek vairuotojų, tiek transporto.
„Grūdų išvežimo iš Ukrainos klausimas yra tikrai aktualus. Tačiau nemažiau aktualus ir grūdų išvežimas iš Lietuvos, kuriuos užaugino mūsų ūkininkai – čia irgi trūksta pajėgumų“, – teigia Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas.
Jis leidžia suprasti, kad vežėjai apie tai galvoja. Tačiau, prieš pradedant dėlioti galimus verslininkų sprendimus, susijusius su grūdų vežimu iš Ukrainos, reikia atsakyti į klausimus apie komercinio sandorio sąlygas, krovinio tipą ir pakavimą.
„Birus krovinys ar jau supakuoti grūdai. Sekantys žingsniai – pakrovimas ir iškrovimas – kur tai bus, kokia logistika, kokio ilgio muitinės procedūra, turint galvoje Ukrainos padėtį. Taip pat srautų ir kiekio dydžius. Kitas aspektas – civilinis draudimas, Ukrainoje jis negalioja. Reikalingos ir kitos garantijos“, – lygties nežinomuosius vardija pašnekovas.
Anot jo, įvertinus visą sandorio pridėtinę vertę ir galimas rizikas, verslas turės gerai pasverti prieš priimant sprendimą.
„Šiuo atveju techniškai tai padaryti (vežti grūdus iš Ukrainos į Lietuvos ar Lenkijos uostus kelių transportu) galima. Tačiau, kad tai vyktų, mes turime turėti pajėgumų. O šiandien dauguma Lietuvos įmonių vilkikų nukreipta į Europos pusę, vairuotojų trūksta“, – sako P. Drižas.
Trečiųjų šalių vairuotojų, norinčių dirbti Lietuvos įmonėse, pasak jo, yra daug. Tačiau padėtį apsunkina susidariusios milžiniškos eilės Kazachstano konsulatuose ir draudimas išduoti vizas Baltarusijos vairuotojams. Tai pagrindiniai trikdžiai, neleidžiantys planuoti srautų ar pajėgumų nukreipimo į Ukrainą.
Skaičiuojama, kad iš Ukrainos atkeliauja apie 13 proc. visų pasaulyje suvartojamų grūdų. Šiandien tai didžiausia problema, mat dalį šių metų derliaus gali tekti supūdyti, jei neatsiras kelių juos išgabenti iš šalies. Kiti kroviniai iš Ukrainbois į Europą važiuoja, nors ir sumažintomis apimtimis – šalis net ir kariaudama daro viską, kad išlaikytų ekonomikos dantračius besisukančius.
Juda įvairūs kroviniai
„Noriu pasidžiaugti, kad Ukrainoje prasidėjo aktyvesnis krovininio transporto judėjimas. Vėl pateikinėjami užsakymai muitinės tranzito paslaugoms iš Ukrainos į Europą“, – sako Jurgis Adomavičius, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas ir muitinės tranzito paslaugų įmonės „Bunasta“ įkūrėjas bei vadovas.
Pasak jo, anksčiau iš Ukrainos į Europą daugiausia važiuodavo maisto produktai: padažai, aliejai, konservuota produkcija, džiovinti vaisiai, konditerija, makaronai, saldainiai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai. Taip pat medienos dirbiniai, kuro granulės ir briketai, metalo gaminiai.
Karo metu pirmiausiai atsinaujino medienos gaminių, baldų, tekstilės ir konditerinių gaminių eksportas. Dabar iš karo niokojamos šalies važiuoja ir alkoholiniai gėrimai, telefonai (gražinimai) bei deimantai.
Kroviniai, anot transporto sektoriaus atstovų, pradeda judėti ne tik iš Ukrainos, bet ir į ją.
Skaitmeninės krovinių biržos „Trans.eu“ duomenimis, gegužės 26 d. iš Ukrainos į visas šalis platformoje buvo registruoti 727 kroviniai. Palyginti, kovo viduryje jų buvo registruota apie 300. O iš visų šalių į Ukrainą registruoti 1276 kroviniai, iš kurių 71 yra humanitarinis. Palyginti, kovą buvo 156 kroviniai, iš kurių 6 buvo humanitariniai.
Biržos atstovai pabrėžia, kad krovinių kiekis „Trans.eu“ platformoje kinta nuolatos – net savaitės diena turi įtakos pasiūlymų kiekiui. Tačiau krovinių kiekis esą grįžo į prieškarinį lygį.
„Pasiūlymų kiekis „Trans.eu“ platformoje iš Ukrainos įmonių gegužės mėnesį grižo į prieškarinį lygi, netgi jį šiek tiek viršijo. Aktyvių įmonių kiekis iš Ukrainos „Trans.eu“ platformoje beveik grįžo į prieškarinį lygį. Matome tendenciją, kad logistika su Ukraina atsigauna. Prie to galimai prisidėjo ir mūsų iniciatyva. Nuo karo pradžios suteikiame galimybę žymėti humanitarinius krovinius „Trans.eu“ platformoje. Taip pat suteikiame lankstesnes darbo sąlygas Ukrainos įmonėms, siekiant išlaikyti tarptautinių įmonių aktyvumą ir logistiką“, – sako Inesa Krupičovič, „Trans.eu“ atstovė.
Pasiūlymus šioje platformoje daugiausia skelbia įmonės (ekspeditoriai, gamintojai) iš Ukrainos, Lietuvos, Lenkijos, Estijos, Bulgarijos, Ispanijos ir kt. Krovinius iš Ukrainos daugiausia siūloma vežti į Lenkiją, Prancūziją, Bulgariją, Suomiją, Turkiją, Lietuvą.
Koją kiša ir Lukašenka
Anot vežėjų, atsigavimas juntamas, bet ir sunkumų yra. Viena esminių logistikos ir transporto sektorius problemų dabar yra vairuotojai. Apie 10 tūkst. ukrainiečių išvyko ginti tėvynės. O dalies rusų ir baltarusių vizos baigėsi ir nėra pratęsiamos, tad rinkoje jaučiamas dar didesnis žmonių poreikis nei iki karo.
Be to, ne visi vairuotojai gali kirsti sienas, net tie, kurie turi leidimus, nes transportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą yra ribojamas.
Pirmais dviem atvejais – dėl sankcijų. O į Ukrainą patekti ir iš jos išvažiuoti trukdo Baltarusijos pareigūnai.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacija pažymi, kad Ukrainos vežėjams patekti į ES ir grįžti namo trukdo Baltarusijos pasienio ir muitinės tarnyba. Fiksuojama atvejų, kai ukrainiečių vairuotojams muitininkai neleidžia vykti per Baltarusiją.
Lietuvos įmonėms per minėtą šalį važiuoti kol kas leidžiama. Tiesa, neatmetama, kad Baltarusija gali bet kada užtrenkti duris ir tranzitui.
Transporto ir logistikos asociacijos sako šiuo metu neturinčios informacijos apie lietuviškų įmonių vairuotojus, kuriuos reikėtų evakuoti iš Ukrainos. Bet Rusijos raketų niokojamoje šalyje įstrigusių vairuotojų iš Lietuvos tikrai yra.
Iš Irpinės į Balstogę
Nors kroviniai kerta sienas, logistikos įmonių biurai, kurie iki karo sėkmingai veikė Ukrainoje, turėjo persikelti į kitas šalis ir pasirūpinti savo darbuotojais.
„Bunastos“ biuras iki Rusijai užpuolant Ukrainą buvo įsikūręs Irpinės mieste. Miestą subombordavus, įmonė evakavo darbuotojus į Lenkiją ir veiklą tęsia Balstogėje. Ten sėkmingai dirba ir ukrainiečiai.
„Į biurą Lenkijoje persikėlę darbuotojai iš Ukrainos greit kibo į darbus. Jie ne tik pildo humanitarinės pagalbos prikrautų automobilių deklaracijas, bet ir mokosi atlikti visas procedūras pagal europietiškus standartus, kurių privalu laikytis atliekant muitinės procedūras“, – apie pokyčius įmonėje pasakoja J. Adomavičius.
Anot vadovo, ukrainiečiai viliasi, kad grįš namo jau mokėdami dirbti su europietišku programinės įrangos paketu, skirtu apdoroti tranzito deklaracijas.
Be to, visas deklaracijas iš Ukrainos į Europą šiuo metu „Bunasta“ formina prioriteto tvarka, o į Ukrainą vykstančių humanitarinės pagalbos krovinių deklaracijas pildo nemokamai.
Kodėl Lenkijos geležinkeliais ir Lenkijos teritorija nesinaudoja? Vilkikai tam šiuo atveju netinka. Per Lenkiją ir į jų, ir į mūsų bei latvių uostą vežti gali, ir greitai išgelbėti ten dar esančius grūdus
Kuo ilgiau vilkina, tuo daugiau ešelonų ir saugyklų su grūdais Kremlius gali pagrobti arba susprogdinti, sudeginti, kaip jau ne sykį padarė. Ne kalbėti apie bado grėsmę reikia, o varyti tuščius vagonus link Ukrainos.