Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

Pastaruoju metu vėl suaktyvėjo sukčiai. Nusikaltėliai nuolat ieško būdų, kaip užsidirbti pinigų jūsų sąskaita. Sostinės policija sulaukia daug pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusius finansinius sukčius – per šių metų gegužę pradėta apie 60 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimų. Nukentėjusiaisiais tampa ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, išviliotos sumos siekia net kelias dešimtis tūkstančių eurų.

Šie pagrindiniai sukčiavimo būdai atskleis, kaip lengvai sukčiai gali manipuliuoti žmonių psichologija ir suvokimu.

1 būdas. Naudodamiesi netikėtumu ir susijaudinimu, sukčiai praneša apie neva įvykusį eismo įvykį ar nelaimę, susijusią su artimaisiais, ir prašo skubiai pervesti jiems reikalingą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.

Arba, prisistatę policijos ar banko darbuotojais, informuoja, kad asmenys atsiskaitė „padirbtais“ pinigais, todėl būtina turimus pinigus patikrinti. Būtina žinoti: sulaukę įtartino skambučio, nutraukite pokalbį, jokiu būdu neperveskite pinigų ir neperduokite jų per tarpininkus.

2 būdas. Elektroniniu paštu, trumpąja SMS žinute ar kitais būdais, gaunamas pranešimas, kuris atrodo panašus į asmens banko ar kitų naudojamų paslaugų teikėjų siunčiamą informaciją. Pranešime nurodoma, kad banko sąskaita „apribota“ ar „užblokuota“, todėl būtina kuo skubiau prisijungti per pateiktą nuorodą ir suvesti savo duomenis.

Šiuo metodu siekiama išgauti internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir panašiai.

Nespauskite nuorodų SMS žinutėse ir neįveskite savo prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenų, asmens kodo. Tokiomis nuorodomis sukčiai dažnai nukreipia į netikrą interneto puslapį, skirtą duomenims surinkti. Juos įvedę galite netekti savo pinigų.

Atminkite, kad bankas aktyvių nuorodų į interneto banką žinutėmis nesiunčia.

Įsidėmėkite: atskleisti savo asmeninių duomenų nevalia niekam. Spaudimas ir skubinimas – įprasta sukčių taktika, todėl niekada telefonu nesidalinkite savo asmeniniais duomenimis: asmens kodu, interneto banko atpažinimo kodu, mokėjimo kortelės duomenimis, programėlės „Smart-ID“ PIN kodais. Jei kyla abejonių dėl skambučiu pateikiamos informacijos, visada galite susisiekti su banku oficialioje svetainėje nurodytais kontaktais.

3 būdas. Šis sukčiavimo būdas, kai internete parduodamos įvairios prekės, yra ypač populiarus. Apsimetus pirkėju, atsiunčiama per „Viber“, „WhatsApp“ programėles netikra nuoroda į vieną iš suklastotų platformų (Skelbiu.lt, DPD), tokiu būdu išviliojant ar bandant išvilioti banko mokėjimo kortelės numerį, galiojimo laiką, apsaugos kodą, SMART ID.

Patarimai: visada naudokite naujausią programėlės versiją, nes tik naujausios versijos užtikrina visišką žinučių šifravimą; blokuokite pranešimus iš nežinomų numerių; nespauskite įtartinų nuorodų, ypač jeigu jas gavote iš nepažįstamo kontakto.

4 būdas. Kibernetinis sukčiavimas, įsilaužiant ir perimant įmonių tarpusavio susirašinėjimą el. laiškais. Bendravimas tarp įmonių dėl verslo sandorių sudarymo dažnai vyksta elektroniniu paštu.

Tuo pasinaudoja kibernetiniai sukčiai, kurie įsilaužia į elektroninio pašto paskyras ir perima susirašinėjimą tarp verslo partnerių ‒ po to nukentėjusieji gauna apgaulingus elektroninius laiškus su informacija apie jų partnerių pasikeitusias banko sąskaitas ir raginami kuo greičiau atlikti mokėjimus į šias sukčių valdomas sąskaitas.

Panašiai sukčiai veikia, kuomet įmonės finansininkai gauna neva vadovo elektroninį laišką su nurodymu kuo skubiau atlikti mokėjimą į tam tikrą sąskaitą.

Visų įstaigų, įmonių vadovų ar kitų už finansus atsakingų darbuotojų dėmesys prieš atliekant mokėjimo pavedimus turi būti nukreiptas į būtinybę atsakingai įvertinti el. laiško siuntėją (ar jis pažįstamas, ar siuntėjo el. pašto adresas sutampa su tuo, su kuriuo realiai bendraujama). Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerių banko sąskaita ar pats bankas – telefonu ar kitais būdais būtina susisiekti su šalimi, nespausti el. laiške nurodytų nuorodų, nesisiųsti prieduose esančių dokumentų, ypač jeigu siuntėjas nėra žinomas.

5 būdas. Kai susidomima greito praturtėjimo skelbimais internete arba susiviliojama pasiūlymais pelningai investuoti į kriptovaliutą arba biržų akcijas. Sukčių sukurtoje netikroje aplinkoje nukentėjusieji mato savo „investuotus“ pinigus, „pelną“, sulaukia tarpininkų, žadančių pagalbą, dėmesio. Iškyla problemų tuomet, kai „investuotojas“ nori pinigus susigrąžinti – aukoms aiškinama apie techninius nesklandumus, kai tuo metu tariami „pagalbininkai“ su pinigais jau dingę.

Specialistai visuomet pabrėžia ir siūlo įvertinti, kad tikros investicijos dažniausiai būna susijusios su tam tikra rizika, tad greito pelno besitikintys žmonės turi turėti tam tikrų žinių, galų gale, suprasti, kad pelno vizija gali virsti nuostolingu reikalu.

Vilniaus apskr. policijos pareigūnai pataria: visada praneškite policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei ir netapote jo auka.