Gegužės 18–20 dienomis Barselonoje vykusios konferencijos tikslas – suformuoti naujus sumanymus ir praktikas, kurios leistų padidinti universitetų vaidmenį užtikrinant tvarų ir darnų žmonijos vystymąsi sparčiame pasaulio socialinių, aplinkos ir technologinių permainų procese.
Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė UNESCO Pasaulio aukštojo mokslo konferencijoje (UNESCO WHEC 22) iškėlė svarbius atviros prieigos prie mokslinių tyrimų ir žinių mainų klausimus.
Konferencijos išvakarėse paskelbtoje UNESCO ataskaitoje apie aukštojo mokslo ateitį (angl. Futures of Education Report) pabrėžiama, kad universitetai turi ne tik prisitaikyti prie globalių iššūkių ir socialinių pokyčių, bet ir aktyviai juos veikti.
Apskritojo stalo diskusijoje apie universitetų ateitį, kuriai pirmininkavo Pasaulio universitetų asociacijos (IAU) prezidentė Pamė (Pam) Fredman, pranešimus apie žinių ir mokslinių tyrimų apykaitos, aukštojo mokslo kokybės vertinimo ir svarbos socialinei raidai problemas skaitė Šiaurės Amerikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Europos universitetų lyderiai.
Europos regionui atstovavusi MRU rektorė prof. dr. I. Žalėnienė savo pranešime pabrėžė, kad akademinė bendruomenė turi daug greičiau reaguoti į klimato ir technologijų kaitos, netolygaus pasaulio vystymosi, demokratinių vertybių ir valdymo erozijos iššūkius bei imtis atsakomybės daryti naujus kūrybiškus sprendimus ir bendrai dalytis akademiniais pasiekimais.
„Globaliems iššūkiams reikia globalaus atsako“, – pabrėžė MRU rektorė I. Žalėnienė, ragindama tarptautines organizacijas, tarp jų ir UNESCO, IAU, skatinti bendradarbiavimą socialinių ir humanitarinių mokslų srityje ir sukurti įrankius, padėsiančius pasauliniu mastu sutelkti tam reikalingus išteklius.
Kaip gerą pasaulio mokslininkų bendradarbiavimo ir dalijimosi moksliniais duomenimis pavyzdį MRU rektorė nurodė greitą vakcinos nuo COVID-19 sukūrimą, padėjusį išgelbėti daug gyvybių.
Anot rektorės, UNESCO patarimas dėl Atvirojo mokslo padeda globaliu mastu „atrakinti“ prieigą prie mokslo, duomenų ir žinių, įskaitant švietimo išteklius.
„Tai didelis žingsnis pirmyn, nes atvira prieiga prie žinių ir informacijos yra bendrasis gėris ir žmogaus teisė, neatsiejama nuo teisės visiems įgyti išsilavinimą, apimantį formalųjį ir neformalųjį švietimą bei mokymąsi visą gyvenimą“, – sakė I. Žalėnienė.
Atkreipdama dėmesį į mokslo vertinimo taikant komercinius bruožus ribotumą, MRU rektorė pabrėžė, kad naujoji UNESCO ataskaita Futures of Education pačiu laiku iškėlė humanistinės sociokultūrinės švietimo paradigmos būdus, kuriuos iki pandemijos buvo nustelbusi ekonominio neoliberalizmo paradigma.
Anot I. Žalėnienės, UNESCO siūlomas naujasis socialinis kontraktas išreiškia fundamentalią švietimo kaip bendrojo visuomenės gėrio nuostatą bei leidžia tikėtis, kad keisis vyriausybių požiūris ir įsigalės naujas supratimas apie aukštojo mokslo užduotį bei jo svarbą valstybėms ir visuomenėms.
