Saugomų teritorijų žinovai ragina nedeginti sausos žolės pavasarį ir perspėja, kad ugnyje gali žūti atbundantys vabzdžiai, perintys paukščiai, neršti keliaujantys varliagyviai.
Ugnies paveikiama ne tik pirmoji pavasarinė augalija, bet ir smulki gyvūnija – kiškių, ežių, driežų jaunikliai. Dėl ugnies poveikio skurdėja dirva, teršiamas klimatas.
Pievose auga daug retų augalų, lizdus suka saugomos paukščių rūšys, todėl žmonėms reikia elgtis atsargiai, kad nepadarytų žalos gamtai.
Kai kuriems atrodo, kad padegus žolę – nereiks šienauti, bus sunaikintos piktžolės. Reiktų žinoti, žolės deginimas atneša didelių nuostolių, pavyzdžiui, vieną kartą išdeginus žolę dirvos derlingumas sumažėja 5–8 procentais.
Žinovai perspėja, kad liepsnos gali persimesti į miškus, kuriuos sudėtinga gesinti. Ypač būna daug nuostolių, kai gaisrai persimeta į durpynus ar durpingas pievas. Užsidegus durpynams, labai padidėja oro tarša.
Saugomų teritorijų ekologai ir reindžeriai kreipiasi į gyventojus, kad nepraeitų pro šalį, pamatę degančią žolę, pasistengtų užgesinti ugnį.
Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Už pernykštės žolės deginimą gresia ir administracinė atsakomybė:
• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
