Šiemet drastiškai pakilus šildymo kainoms, šilumos taupymo klausimas tapo svarbus kaip niekad. Ar įmanoma kaip nors sumažinti šilumos nuostolius jau dabar? Bendrovės „Kingspan Insulation“ atstovas Lietuvoje Marius Kačinauskas teigia, kad kiekvieną kartą reikia įvertinti konkrečią padėtį, tačiau greičiausiai tai gali pavykti.
Individualiuose namuose, jei neįrengta šilumą taupanti rekuperacijos sistema, didžiausi šilumos nuostoliai paprastai patiriami per vėdinimo sistemas ir siekia net iki 35 proc. Dar apie 15 proc. šilumos išeina per sienas, 15 proc. sunaudojama karšto vandens ruošimui, panašiai tiek pat netenkame per langus ir duris, apie 13 proc. per stogą ir dar 7 proc. – per grindis.
„Žinoma, toks šilumos nuostolių pasiskirstymas taikytinas tvarkingai apšiltintam namui, kurių Lietuvoje vis dar mažuma. Mūsų bendrovės užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad 54 proc. šalies gyventojų net nežino kaip ir kada apšiltintas jų būstas arba yra tikri, kad tai buvo daugiau nei prieš 10 metų“, – pastebi M. Kačinauskas.
O sename name šilumos nuotoliai gali pasiskirstyti visai kitaip. Bet apie viską iš eilės.
Ventiliacija: išmokite tinkamai vėdinti namus
Dauguma žino seną anekdotą, kai vairuotojas karštą vasaros dieną prašo nepradaryti mašinos langų, kad kiti galvotų, jog mašina su kondicionieriumi. Panašiai apie pastatų būklę galima spręsti žiemą. Jei langai praviri – galima daryti išvadą, kad namas yra be rekuperatoriaus ir net be natūralios ventiliacijos, o tai reiškia didelius šilumos nuostolius.
Išspręsti ventiliacijos problemų greitai neįmanoma, bet galima bent jau išmokti teisingai vėdinti namus. Tam užtenka keliuose kambariuose kelioms minutėms plačiai atverti langus, kad visas oras kuo greičiau pasikeistų, bet nespėtų atšalti kambariuose esantys daiktai, sienos. Jei vėdinatės šiek tiek pravėrę langą ar palikę mikroventiliaciją, jūs labiau šaldote namus nei vėdinate.
Norint iš esmės spręsti vėdinimo problemą, specialistai rekomenduoja rinktis rekuperatorių. Natūralus vėdinimas – pigesnis pasirinkimas įrengimo prasme, tačiau natūralios oro cirkuliacijos metu jums visada reikės šildyti į patalpas patenkantį orą. Modernūs rekuperatoriai sukonstruoti taip, kad pasišalindamas oras sušildo į patalpas patenkantį šviežią orą.
Sienos, grindys ir stogas: dažniausių problemų sprendimai
Skaičiuojama, kad sienoms, grindims ir stogui tenka apie 35 proc. šilumos nuostolių. „Realią padėtį dabar geriausia būtų įvertinti pasinaudojus termovizoriumi ir nustatyti silpniausias vietas, kurias reikia taisyti. Jei namas šiltintas seniai, galite sulaukti ir didelių netikėtumų – gal paukščiai ar žvėreliai kažkur įsitaisė namus ir šiltinimo sluoksnio praktiškai nebeliko, gal jis kažkur sudrėkęs ir suledėjęs“, – pasakoja M. Kačinauskas.
Pastato konstrukcijos šildymo sezono metu dažniausiai neremontuojamos, tačiau kai ką padaryti galima. Jei po namu yra nešildomas rūsys, šildydami namą jūs per grindis šildote ir rūsį. Jei rūsio lubas apklijuotumėte aliuminiu dengta šilumos izoliacine plokšte, turėtumėte šiltesnes grindis ir taupesnį būstą.
Tokios plokštės puikiai pritaikomos ir šiltinant stogo konstrukciją, kaip paskutinis vidinis sluoksnis. Tai ne tik suteikia geresnę šilumos izoliaciją, bet ir tarnauja kaip garo izoliacija, užtikrinanti, kad stogas bus sandarus ir į šiltinimo sluoksnį iš vidaus nepateks drėgmė.
Sandarumas labai svarbus ir kalbant apie sienų izoliaciją. Šilumos izoliacija privalo būti tinkamai apsaugota nuo vėjo, kad iš šiltinimo sluoksnio nebūtų greitai pašalinama šiluma. Šiuo atveju, kaip išorinį izoliacijos sluoksnį sienoms, galima naudoti „Kingspan Kooltherm“ plokštes, kurios atsparios vėjo poveikiui be papildomų priemonių.
Apie ką dar vertėtų pagalvoti?
Karšto vandens ruošimui būste sunaudojama apie 15 proc. šilumos gamybai skiriamos energijos. Apžiūrėkite namo vamzdyną ir apšiltinkite karšto vandens vamzdžius, jei tai dar nebuvo padaryta – nenaudokite jų kaip radiatorių.
Taip pat derėtų įvertinti, ar tvarkingai sumontuoti langai ir durys, ar neišbyrėjusi šilumos izoliacija iš tarpų tarp langų ir sienos.
„Nors kai kas gali pasirodyti smulkmena, tačiau smulkmenų, kalbant apie šilumos izoliaciją, nėra. Jei pastato šildymą sumažintume 1 laipsniu, sutaupytume 5–7 proc. šilumos energijos ir, tuo pačiu, išlaidų. Tai nereiškia, kad reikia gyventi 1 laipsniu šalčiau. Reikia padaryti taip, kad nereiktų šildyti to papildomo 1 laipsnio“, – apibendrina M. Kačinauskas.
