Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis laiške šalies premjerui ir parlamento vadovei pažymėjo, kad referendumas dėl rusų kalbos – Latvijos politinio ir ekonominio nestabilumo pasekmė.
Jis paragino visus Latvijos piliečius, kurie referendume ketina balsuoti, kad rusų kalbai būtų suteiktas antrosios valstybinės kalbos statusas, nesielgti taip, siekiant protestuoti prieš atskirų politikų veiklą.
„Kas neigia latvių kalbą, kaip vienintelę valstybinę kalbą, tas neigia ir Latviją“, – sakė prezidentas. Jis paragino parlamentą priimti Konstitucijos pataisas, kurios neleistų rengti antikonstitucinių referendumų.
Vasario 2 d. Latvijos Seimo plenariniame posėdyje ketinama paskelbti manifestą dėl latvių kalbos valstybinės svarbos, raginantį visus Latvijos piliečius paremti latvių kalbos – vienintelės valstybinės kalbos – statusą vasario 18 dienos referendume.
Parengtame manifesto projekte rašoma:
“Seimas patvirtina, kad latvių kalbos, vienintelės valstybinės, statusas yra Latvijos Konstitucijos pagrindas ir vienas svarbiausių Latvijos konstitucinės sistemos principų“.
„Latvių kalba – vienintelė valstybinė kalba, neatsiejamai susijusi su Latvija, jos sukūrimu ir egzistavimu, ir Latvija – vienintelė vieta pasaulyje, kur gali egzistuoti ir vystytis latvių kultūra ir kalba“.
Referendumas dėl Latvijos Konstitucijos pataisų, kurios suteiktų rusų kalbai antros valstybinės kalbos statusą, vyks vasario 18 dieną. Kad Latvijos konstitucijos pataisos įsigaliotų, referendume už jas turėtų balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkėjų. Mažai kas abejoja, kad siūlomos konstitucijos pataisos bus atmestos, tačiau yra baiminamasi, kad tai dar labiau suskaldys Latvijos visuomenę. Apie vienas trečdalis Latvijos gyventojų iš 2 mln. yra rusakalbiai.