Atgimstanti Merkinės dvarvietė: kultūros, bendruomenės ir verslo bendrystė žada išskirtinę traukos vietą

„Norime ypatingą vietą prikelti naujam, ypatingam gyvenimui“, – sako žurnalistas ir keliautojas Vytaras Radzevičius, kuris Merkinės kultūros centre miestelio ir aplinkinių rajonų bendruomenės nariams, kultūros atstovams, kūrėjams ir žurnalistams jis pristatė Merkinės dvarvietės atnaujinimo projektą.

Pradėjęs nuo Merkinės dvarvietės istorijos, „Merkinės muilo fabriko“ vadovas Vytaras Radzevičius susirinkusiesiems pristatė bendrovės ir projekto partnerių sukurtą kultūrinių paslaugų, kultūrinio bendradarbiavimo, turizmo bei amatų industrijų viziją Merkinėje ir visame regione.

Projektas „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“ įgyvendinamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos subsidijuoto Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis.

Šiam projektui finansuoti buvo skirta 850 135,11 euro. Iš jų –722 614,84 euro yra mechanizmų lėšos ir 127 520,27 euro – bendrojo finansavimo lėšos.

„Merkinės muilo gamykla“, keturiasdešimčiai metų išsinuomojęs Merkinės dvarvietę, kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje sukūrė kultūros veiklų planą ir programą, kuri siekia atgaivinti Merkinės miestą ir apylinkes, pritaikant kūrybiškos vietokūros būdus gilinantis ir garsinantis didingą Merkinės istoriją bei išskirtinį kultūrinį krašto suverenitetą.

Išskirtinėje Merkinės vietoje, šalia piliakalnio ant kalvos, nuo kurios atsiveria įspūdingas Nemuno ir Merkio santakos bei žaliuojančių šilų vaizdas, esanti dvarvietė turėjo ne vieną savininką.

Teritorija skirtingais laikotarpiais buvo valdoma LDK valdžios elito – tokių asmenų kaip Mykolas Glinskis, Jurgis Radvila, Stanislovas Astikas, Bona Sforca, Mikalojus Radvila, Vladislovas Vaza IV, Mykolas Kazimieras Pacas, Kazimieras Jonas Sapiega ar Motiejus Oginskis.

Tai buvo miestelio „aukso amžius“. Merkinės dvaras tuomet buvo ir seniūnijos centras. XVIII amžiaus pabaigoje dvaro teritorijoje stovėjo aštuoniolika medinių pastatų, tačiau iki mūsų dienų neišliko nė vieno.

Dabar čia yra du 1897 metais statyti raudonų plytų pastatai, kuriuose veikė muilo gamykla, bei keletas medinių. Iki 2014 metų čia buvo įsikūrę Merkinės globos namai.

„Merkinę norime atskleisti kaip karalių miestą, istorinę ir dvasinę Dainavos širdį, nes taip ir yra, – sakė V. Radzevčius. – Kai pradėjome domėtis dvarviete, sužinojome įdomių Merkinės istorijos faktų.

Kodėl bendrovę pavadinome „Muilo gamykla“? Todėl, kad šioje vietoje anksčiau jis ir veikė. Norisi, kad čia būtų ne tik patraukli vieta nakvynei ir maitinimui, bet ir vyktų kultūros renginiai, švietimo programos.

Žadame, kad tai bus turizmo centras, iš kurio įdomiausias Dzūkijos vietas bus galima pasiekti dviračiais, baidarėmis.

Turime išskirtinį sumanymą atgaivinti laivybą Nemunu. Būdama turtinga savo kraštovaizdžiu ir istoriniais paminklais, Merkinė turi ir kitą pranašumą – yra strategiškai puikioje vietoje.

Ji lengvai pasiekiama iš Vilniaus ir Kauno, šalia garsiųjų Druskininkų bei netoli Lenkijos sienos.“

Renginyje apsilankęs Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė esantis visiškai tikras, kad šis projektas bus pavadintas Merkinės sėkmės istorija.

„Taip jau sutapo, kad Merkinėje yra tvirta ir stipri bendruomenė, kuriai rūpi ne tik išsaugoti miesto istoriją ir paveldą, bet ir tai, kaip šis miestelis atrodys ateityje.

Džiaugiamės ir tuo, kad keturiasdešimt metų ši vieta bus atvira visos Lietuvos žmonėms ir mūsų šalį bei regioną atrandantiems turistams“, – sakė Varėnos meras A. Kašėta.

Varėnos rajono savivaldybės merui pritarė ir Merkinės miestelio seniūnas Gintautas Tebėra, kalbėjęs apie tai, kad Merkinei atsiveria naujos galimybės, tereikia jomis sumaniai pasinaudoti.

Merkinės bendruomenės pirmininkas Arūnas Glavickas ateinančius keturiasdešimt metų taip pat mato daugybę galimybių miestelio bendruomenės žmonėms – ne tik kultūrinių, bet ir finansinių.

„Trakai mums geriausias pavyzdys, žmonės, atidarykite kiemų vartus, pardavinėkite sūrį, sviestą, grybus ir obuolius“, – kvietė jis į renginį susirinkusius bendruomenės žmones.

Renginyje pristatytas Merkinės dvarvietėje esančių pastatų atnaujinimo planas bei pirmieji jų vaizdai po atnaujinimo.

Pastatuose žadama įrengti piligrimų nakvynės vietas, įvairios paskirties kūrybines erdves, kuriose įsikurtų vietos kultūros ir menų puoselėtojai, atgaivinti vietai istoriškai svarbius amatus, rengti užsiėmimus, kuriuose būtų dalijamasi verslo vystymo patirtimis, komercializuojamos kūrybinės mintys.

Tarpusavio bendradarbiavimo, darnios bendrystės sumanymai atgimstančioje Merkinės dvarvietėje itin svarbūs. „Mus ir mūsų partnerius veda tas pats tikslas – norime, kad dvarvietė siūlytų lėtą ir kokybišką vietos kultūros ir istorijos supratimą“, – sakė bendrovės vadovas V. Radzevičius.

Šklėrių kaime, šalia Dzūkijos nacionalinio parko, gyvenanti tarpdisciplininio meno kūrėja Laura Garbštienė pristatyme kalbėjo apie planus Merkinės dvarvietėje įkurti meno rezidenciją.

„Meno kūrėjai vietos žmonėms dažnai gali parodyti tai, ko vietiniai nepastebi, – vertingus dalykus, kurie tampa jų kasdienybės dalimi.

Norime mokytis iš vietos amatininkų, kurti iš natūralių medžiagų, naudoti senąsias technologijas, o kartu rengti aukščiausio lygio kultūros renginius“, – teigė daugybę parodų pasaulyje ir Lietuvoje surengusi menininkė.

Pirmuosius renginius Merkinėje jau žada ir projekto partneriu tapęs kokybiško, europietiško kino teatrų tinklas „Pasaka“.

„Miestelio žiūrovams norėtume parodyti Berlyno kino šventėje „Sidabrinio lokio“ apdovanojimu apdovanotą garsaus norvegų režisieriaus Hanso Peterio Molando filmą „Vogti arklius“.

Turėtų būti įdomu tai, kaip režisierius pamatė Merkinės apylinkes, kuriose vyko filmavimai“, – kalbėjo „Pasakos“ vadovė Andrė Balžekienė. Ji pridūrė, kad Merkinės dvarvietę ir „Pasaką“ sieja lėtojo ir tvaraus turizmo sumanymai.

Merkinės dvarvietė įsikūrusi išskirtinėje vietoje – šalia Merkinės piliakalnio su vaizdu į Nemuno ir Merkio santakos slėnį.

Merkinės miestelis turi turtingą istoriją, skirtingais istorijos laikotarpiais jis yra buvęs svarbus urbanistinis strateginis centras.

Projekto vystytojai įsitikinę, kad būtina stiprinti vietos tapatybę, išplėsti čia kultūrinio turizmo galimybes.

Renginyje jas atspindėjo tarptautinių varžytuvių laimėtojų, kanklininkių Aistės Bružaitės ir Jolitos Matkienės duetas, išskirtiniais instrumentais atlikęs šiuolaikinės muzikos kūrinius.

Tarptautinis projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Kultūra“ lėšomis.

Daugiau žinių apie projektą galite rasti čia.