Dažniausiai susižaloja dviratininkai ir maudynių mėgėjai

Į antrą pusę persiritusi vasara pasižymi ne tik dideliais karščiais, bet ir susižeidimų aktyviai leidžiant laisvalaikį, skaičiumi.

Daugiausiai susižalojimų lėmė dviračiai ir neatsargus elgesys vandenyje ar prie vandens, o pastarųjų atvejų šiemet užfiksuota 2,5 karto daugiau nei 2020-ųjų vasarą, rodo draudikų atlikta analizė.

„Duomenys patvirtino spėjimus, kad šią vasarą gyventojai atsipalaidavo, stengėsi atsigriebti už ilgus karantino mėnesius ir „užimti save“ aktyviomis veiklomis. Nuo birželio 1 d. iki liepos pabaigos gerokai padidėjo su tuo susijusių susižeidimų skaičius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu.

Išskyrėme Top5 laisvalaikio veiklas, dėl kurių šią vasarą kilo daugiausiai nelaimingų atsitikimų – tai dviračiai, maudynės, bėgiojimas, krepšinis ir paspirtukai“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Važinėjimas dviračiais: dažniausiai lemia rankų sužeidimus

Važinėjimas dviračiais šią vasarą buvo bene daugiausiai susižeidimų lėmusi aktyvi veikla. Dažniausiai nuo dviračių griūnama, o susižalojimai po to gali būti įvairiausi: dažniausi –  rankų ar pirštų lūžiai, kenčia ir pečiai, raktikauliai, fiksuota veido, nosies sužeidimų, dantų nuskėlimų.

Kaip atskirą aplinkybių kategoriją R. Grizickas išskiria kelių dviratininkų susidūrimus ir pateikia pavyzdžių. Vienu atveju asmuo pasitempė riešą, kai į jį, sustojusį dviračių take, atsitrenkė kitas dviratininkas, kitas asmuo sužeidė kojos kelį, atsitrenkęs į priešais lėčiau važiavusį dviratininką.

„Šią vasarą tenka stebėti išties perpildytus dviračių takus tiek sostinėje, tiek kituose miestuose, o ypač – kurortuose. Vieni greitai važiuoja sportiniais dviračiais, kiti važinėjasi iš lėto, triratukus mina vaikai, tarp jų zuja paspirtukininkai ir riedutininkai, vaikšto pėstieji.

Tokiomis aplinkybėmis nuo susidūrimų ir sužeidimų gali išgelbėti tik dėmesys aplinkai, kitiems eismo dalyviams ir tinkamo greičio pasirinkimas“, – akcentuoja jis.

Dažnai važiuodami dviračiais šiemet susižeidžia vaikai. Daugiausiai jos nesunkios, sudėtingų galvos sužeidimų ar smegenų sutrenkimų išvengta.

Pasak pašnekovo, greičiausiai todėl, kad daugelis gyventojų vis dažniau dėvi šalmus patys ir deda juos savo vaikams.

Vanduo: pavojinga ir ežeruose, ir kubiluose

Per karščius gyventojai troško kiek įmanoma atsigaivinti, tad maudėsi ne tik ežeruose ar tvenkiniuose, bet ir baseinuose, kubiluose prie namų. Tuo pačiu šiemet fiksuota ir gerokai daugiau nei pernai su maudynėmis susijusių nelaimingų atsitikimų.

„Maudydamiesi vandens telkiniuose, žmonės dažniausiai į stiklą persipjauna pėdas, susižeidžia pirštus į akmenis.

Dažnas atvejis, kai bėgant ant šlapių lieptelių, griūnama, lūžta kojų pirštai, šonkauliai, nuskyla dantys. Susižeidimų pasitaikė ir tarp besimaudžiusių baseinuose ar kubiluose, dažniausiai tai – paslydimai ant šlapios dangos, lemiantys rankų ar šonkaulių lūžius“, – vardija R. Grizickas.

Itin pavojingais jis vadina šokinėjimus į vandenį. Ne vienam asmeniui šiemet tai baigėsi ausies būgnelio plyšimu, fiksuotas atvejis, kai po nesėkmingo šuolio žmogui lūžo keli kaklo slanksteliai.

Susižeidžiama ir neišvengiama ir šokinėjant į vandenį iš laivų ar valčių – pavyzdžiui, vienam asmeniui šokant iš laivo, jo koja užsikabino už borto ir dėl to lūžo pirštas.

Bėgimas: susižeidimai „lygioje vietoje“

Bėgimas ir bėgiojimas šiemet užima trečią vietą tarp nelaimingų atsitikimų priežasčių. Paprastai bėgantieji griūna užkliuvę už nelygumo ar numesto daikto, paslydus ar kryptelėjus kojai, netaisyklingai ją pastačius.

Po tokių „nuotykių“ tenka gydyti kojų bei rankų lūžius, nubrozdinimus, sumušimus, raiščių patempimus, antakių praskėlimus.

R. Grizickas sako, kad panagrinėjus įvykių aplinkybes matyti, jog dažniausia bėgant griūnama dėl dėmesio nukreipimo į šalį ir nepastebėjus šaligatvio bortelio, žemės nelygumų bei kitų kliūčių.

„Bėgant reikėtų žiūrėti į priekį ar po kojomis, nesidairyti, nesisukioti atgal, kad spėtumėte laiku pastebėti kliūtį. Taip pat įvertinti, ar nešlapia, neslidi žemė. Tai sumažintų tokių susižeidimų „lygioj vietoj“ tikimybę“, – pataria jis.

Krepšinis: saugotis kamuolio ir alkūnių

Krepšinį Lietuvoje žaidžia ir suaugę, ir vaikai, tad tiek vieni, tiek kiti šiemet patyrė nemažai susižalojimų: rankų riešų ar pirštų lūžių, raiščių patempimų, čiurnos lūžių.

Dažnai susižeidžiama į ranką ar veidą atsitrenkus kamuoliui, kojas susižeidžiama nesėkmingi griuvimai bėgant ar nusileidimai pašokus metant kamuolį į krepšį.

Pasak R. Grizicko, pavojingos ir situacijos, kai aikštelėje neišsitenka du žaidėjai – fiksuota atvejų, kai vienas žaidėjas kitam su alkūne prakirto antakį ar sumušė veidą.

Paspirtukai: lekiant su vėjeliu lūžta kaulai

Pasak R. Grizicko, kasmet vis dažniau susižeidžiama važiuojant elektriniais paspirtukais. Stebina tai, kad žmonės nepaiso viešai kartojamų įvairių specialistų saugaus elgesio patarimų

Draudikai išskyrė, kad šiemet pagrindinės susižeidimų priežastys yra griuvimai įvažiavus į duobes, neišlaikius pusiausvyros, už ko nors užkliuvus, atsitrenkus į tvorą ar kitą kliūtį, o pasekmės – sąnarių, čiurnų ir riešų sužeidimai bei rankų lūžiai.

Pavojinga su elektriniais paspirtukais išleisti vaikus – dažnai jie susižeidžia, keli šiemet nutikę atvejai buvo labai pavojingi ir skaudūs.

Vienas vaikas nukrito nuo elektrinio paspirtuko, susilaužė abi rankas, patyrė daug viso kūno nubrozdinimų. Kitą vaiką važiuojant paspirtuku dviračių taku per gatvę partrenkė automobilis, laimei, jis patyrė tik nežymius sužalojimus.

„Žmonės kartais nesuvaldo įrenginio, neretai galvoja, kad nieko nutikti negali arba mano, kad paspirtukams visada pirmenybė.

Be to, elektriniai paspirtukai gali išvystyti daugiau kaip 40 km per valandą greitį, tad nugriuvus lekiant tokiu greičiu pasekmės gali būti labai liūdnos, kaip ir tada, kai neįsitikinus manevro saugumu kertama važiuojamoji kelio dalis ar „nardoma“ tarp pėsčiųjų. Tad lekiant „su vėjeliu“ galvoti apie savo ir kitų saugumą – tiesiog būtina, – teigia R. Grizickas.