Per metus maždaug 2,1 milijardo keleivių, 282 milijonai transporto priemonių yra plukdomos keltais. Eurostato duomenimis, Lietuvoje naudojimasis keltais nuo 2015 m. išaugo beveik 9 proc. Nepaisant to, jog keltai plačiai naudojama jūrų transporto priemonė, apie tai kas vyksta jų viduje, kaip ten dirba žmonės, daugelis nežino.
„Jūrų transportas visais laikais buvo labai svarbi žmonių ir krovinių pervežimo priemonė, daugelyje kultūrų turėjusi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Štai vienas ankstyviausių kelto termino paminėjimų aptinkamas graikų mitologijoje, kurioje keltininkas Charonas kėlė mirusiųjų sielas per Stikso upę“, – pasakoja Europoje pirmaujančio keltų operatoriaus DFDS komunikacijos vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys.
Nuo plausto iki šių dienų modernaus kelto
Pasak Vaido Klumbio, anksčiau keltais buvo vadinami paprasčiausi plaustai, kuriuos žmonės naudojo persikelti per plačias upes, gabenti maistą ar daiktus. Šiandien keltus įsivaizduojame kiek kitaip: tai dideli laivai, turintys galingus variklius, galintys plukdyti šimtus žmonių, sunkvežimių, vagonų ir kitą ratinę techniką. Dabar, kai keliami vis griežtesni žmonių, krovinių ir gamtosaugos reikalavimai, labai svarbu užtikrinti aukštus kokybės standartus, pradedant laivų projektavimu, statyba, remontu, baigiant laivų valdymu. Todėl laivo techninė būklė, mechanizmai, gelbėjimo ir priešgaisrinė, elektros, navigacinė ir ryšio įranga yra prižiūrima ir tikrinama nuolat, laikantis tarptautinių, nacionalinių, laivo klasifikacinės bendrovės ir kompanijos nustatytų tvarkų bei taisyklių. Tai kasdieninis darbas, kurį atlieka laivo įgula, saugos ir kokybės valdymo bei technikos superintendentų tarnybų specialistai.
Kelionė prasideda nuo pasiruošimo
Atidarius pirmąsias keltų linijas iš Lietuvos į Vokietiją, į bilietų kainas buvo įskaičiuotas ir maistas. Nemaža tuomet patiekiamų keleiviams maisto produktų dalis buvo ilgai negendantys. Ilgainiui požiūris į maitinimą keitėsi – skaniai pietauti ar vakarieniauti plaukiant laivu tapo pramoga. Kad ši pramoga būtų sklandžiai teikiama kiekvienam plaukiančiam keleiviui, reikia pasirūpinti milžinišku maisto kiekiu, tinkamai jį laikyti bei paruošti.
Pasak atstovo, tam, kad būtų užtikrinti keltais plaukiančiųjų norai, atsižvelgiama į jų valgymo įpročius bei poreikius, prieš kiekvieną kelionę maitinimas yra kruopščiai planuojamas. Tuo rūpinasi maitinimo laivuose vadovas bei keltų virtuvių šefai, kurie peržiūri ir įvertina, kokį kiekį ir kokių maisto produktų privaloma užsakyti, o tai nėra lengva užduotis, nes produktų kiekį bei suvartojimą per metus tenka skaičiuoti tonomis. Be to, maisto produktai, tiekiami laivams, turi atitikti aukščiausius kokybės standartus.
„Vien DFDS keltuose Baltijos jūroje keleiviai suvalgo daugiau nei 197 tonas vaisių, uogų, grybų ir daržovių, 113 tonų mėsos, 51 toną duonos ir jos gaminių, 27 tonas žuvies, 25 tonas kiaušinių ir jų gaminių. Be to reikia nepamiršti ir gėrimų: keltuose per metus išgeriama daugiau nei 79 tonos vandens, 72 tonos pieno ir jo produktų, 26 tonos vaisvandenių. Tad savo kelionių pasiruošimą pradedame nuo atsakingo ir kruopštaus maisto ir gėrimų užsakymo“, – pasakoja DFDS komunikacijos vadovas.
Savaime suprantama, kad vien tik užsakyti daug produktų nepakanka. Patiekiamas maistas keltuose turi palikti kuo geriausią įspūdį, o jauki vakarienė restorane virsti malonia akimirka, pramoga.
Tvarka keltuose labai svarbi
Paprastai keltą aptarnaujančios įgulos dirba „mėnesis jūroje“ grafiku, kitaip tariant, per metus jos šešis mėnesius dirba jūroje, šešis – ilsisi krante. Pasak V. Klumbio, DFDS keltai iš Lietuvos plaukia kas dieną, todėl per vieną mėnesį kelto įgula maršrutą Lietuva-Vokietija-Lietuva arba Lietuva-Švedija-Lietuva vidutiniškai „įveikia“ 14 kartų.
Jūroje tvarka yra labai svarbi – ji tiesiogiai susijusi su žmonių gyvybėmis. DFDS įgulos kiekvieną savaitę turi pratybas, skirtas gaisro gesinimo, keleivių gelbėjimo ir kitų įgūdžių palaikymui ir įtvirtinimui. Nepaisant to, ar darbuotojas dirba restorane ar kapitono tiltelyje, kiekvienas prieš pradėdamas dirbti kelte turi praeiti specialius kursus, kurių metu gauna teorinį ir praktinį pasirengimą ne tik jau minėtų gaisrų gesinimo ar žmonių gelbėjimo operacijoms vykdyti, bet ir kaip suteikti pirmąją pagalbą, valdyti keleivių minią, kaip elgtis su terorizmu susijusiose situacijose ir kt.
Kiekvienas įgulos narys turi aiškiai apibrėžtas atsakomybes. Štai atsakomybė už laivo kajučių ir viešųjų erdvių tvarką tenka kambarius ir viešąsias erdves prižiūrintiems darbuotojams, kurių viename kelte vidutiniškai dirba 3 žmonės, tačiau laivo stovėjimo metu kajutes tvarkyti šiems žmonėms padeda ir kiti įgulos nariai. Per metus DFDS įgulos pakloja daugiau nei 260 000 keleivių lovų.
Netikėtumai įėję į istoriją
DFDS maršrutais iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio ir Švedijos Karlshamno uostus Baltijos jūra yra keliavęs ne vienas žymus politikas, visuomenės veikėjas, sportininkas bei garsi pramogų pasaulio žvaigždė. Tačiau, kaip teigia Vaidas Klumbys, viena konkreti kelionė yra ypatingai įsimintina.
Bendrovės atstovas džiugiai prisimena 2020 m. liepos 25-osios reisą, kuriame pirmą kartą DFDS istorijoje kelte gimė mergaitė. „Šios mergaitės gimimas įėjo į DFDS istoriją. Kūdikio atėjimas į šį pasaulį tikrai ilgam išliks mūsų kolektyvo atmintyje. Smagu prisiminti ne tik šį gražų ir šviesų įvykį, bet ir operatyvią mūsų įgulos reakciją, leidusią užtikrinti ne tik saugų gimdymą, bet ir visą likusią tolesnę kelionės eigą“, – sako V. Klumbys.
