Vandenyje reikia elgtis atsakingai

Nors vandens pramogos yra puikus ir sveikatai palankus laiko leidimo būdas, tačiau atšilę orai ir prasidėjęs maudynių sezonas ne tik džiugina, bet ir kelia nemažai iššūkių, ypač, medikams, gelbėtojams bei visuomenės sveikatos specialistams.

Mat vien sostinėje 2020 m. buvo užfiksuota 16 mirčių dėl paskendimo, rodo Higienos instituto duomenys. Todėl maudynių sezono atidarymo proga Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ startuoja su saugaus elgesio vandenyje ciklu ir primena gyventojams, kaip saugiai mėgautis pramogomis vandenyje.

„Nors sostinėje per pastaruosius 10 metų skendimų statistika gerėjo – ženkliai sumažėjo vyrų ir jaunų žmonių iki 29 metų amžiaus mirčių. Tačiau svarbu ir toliau šviesti visuomenę, skatinti elgtis atsakingai bei paisyti saugaus elgesio prie vandens taisyklių“, – sako „Vilnius sveikiau“ Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistė Ala Cholopova.

Pirmiausia, norint išvengti nelaimingų atsitikimų, maudytis patartina tik gelbėtojų prižiūrimose vietose ir tik šviesiu paros metu. Tačiau A. Cholopova primena, jog ir esant gelbėtojams atsipalaiduoti nereikėtų.

„Įvertinkite vandens telkinį, kuriame ketinate maudytis. Prieš lipdami į vandenį, atkreipkite dėmesį į paplūdimyje esančius perspėjimo ženklus ir įspėjamąsias vėliavas. Įvertinę situaciją, maudydamiesi plaukiokite tik iki gylį ribojančių plūdurų. O jeigu ketinate maudytis nepažįstamame arba sekliame vandens telkinyje, iš pradžių briskite, o ne nerkite ar šokite. Mat nėrimas į vandenį galva į priekį yra viena pagrindinių galvos ir kaklo traumų priežasčių“, – perspėja A. Cholopova.

Pavojų kelia alkoholis ir širdies ligos

Vienas dažniausių atsitiktinių paskendimų rizikos veiksnių – alkoholio vartojimas prie vandens telkinių. Higienos instituto duomenys rodo, kad vien per pastaruosius dvejus metus net 45 proc. paskendusių vilniečių kraujyje buvo rasta alkoholio.

„Maudytis apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų pavojinga, nes tokios būsenos žmogaus koordinacija, reakcija ir aplinkos pojūtis yra sutrikę, – dėsto „Vilnius sveikiau“ specialistė. – Žmogus gali nejausti šalčio, nesuvokti gylio bei atstumo, o dėl visų šių padarinių padidėja rizika paskęsti“.

Kita dažnai pasitaikanti skendimo priežastis – staigi širdinė mirtis. Anot Lietuvos širdies asociacijos Vilniaus skyriaus pirmininkės prof. Žanetos Petrulionienės, norint išvengti rizikos, reikėtų saugotis drastiškų temperatūros pokyčių, kurie gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus, neretai kainuojančius gyvybes.

„Gana dažni reiškiniai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, tai gyvybei pavojingas nėrimo į vandenį atsakas arba šalčio šokas. Mat šaltam vandeniui kontaktuojant su žmogaus veidu bei sulaikius kvėpavimą ilgesniam laikui, retėja širdies susitraukimų dažnis, blogėja širdies funkcija.

Tokiu būdu žmogaus organizmas „taupo“ deguonies atsargas panėrimo metu, tačiau esantiems rizikos grupėje tai gali būti mirtinai pavojinga. Panėrus ir vandeniui atsitiktinai patekus į kvėpavimo takus gali įvykti ir gerklų spazmas, žmogus nebegali pakankamai įkvėpti, ima trūkti deguonies kraujyje ir širdis gali sustoti“, – teigia Ž. Petrulionienė.

Maudantis sutraukė mėšlungis

Įkaitus saulėje į vandenį šokti pavojinga ne tik dėl širdies darbo sutrikimų, bet ir dėl mėšlungio. Todėl pasikaitinę saulėję ir panorę atsigaivinti, nešokite į vandenį staiga, o verčiau palengva apsišlakstykite, pataria A. Cholopova:

„Įkaitusi kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis. Jei jums maudantis sutraukė kojos raumenis, stenkitės nepanikuoti. Net ir ištikus mėšlungiui galima valdyti galūnę ir įtempus raumenį parplaukti į krantą“.

Taip pat specialistė atkreipia dėmesį, jog gana dažna skendimų priežastis – plaukimo įgūdžių stoka: „Nemokantiems plaukti rekomenduojama maudytis kuo arčiau kranto ar prieplaukos.

Svarbiausia, kad nemokantys plaukti maudytųsi tokiame vandens gylyje, kuriame kojomis siekia dugną. O tėveliai, nepamirškite, kad prie vandens esantys mažamečiai vaikai negali likti be priežiūros, net jei ir moka plaukti“.