Seimui svarstant, ar Kūčias padaryti ne darbo diena, Vyriausybė laikosi linijos, kad dėl krikščioniškos šventės reikia paaukoti darbo žmonių laisvadienį – Gegužės pirmąją. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė siūlymui Darbo kodekso 162 straipsnyje išdėstytą švenčių sąrašą papildyti Kūčiomis ir išbraukti Tarptautinę darbo dieną.
Projektą pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius-krikdemas Donatas Jankauskas posėdyje argumentavo, kad Tarptautinė darbo diena ne visur yra laisvadienis.
Štai Airijoje, Anglijoje, Danijoje ir Olandijoje gegužės pirmąją dirbama. Tuo tarpu Kūčios yra laisva diena Bulgarijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Danijoje, Estijoje, Švedijoje, o kai kuriose šalyse dirbama tik pusdienį.Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta 14 šventinių dienų.
Gegužės pirmosios išbraukimui iš sąrašo nepritaria projekto Seime iniciatoriai socialdemokratai ir profsąjungos.
DELFI primena, kad Seimas Darbo kodekso pataisas, Kūčias skelbiančias ne darbo diena, pradėjo nagrinėti skubos tvarka, kad spėtų laisvadieniu skelbti jau šias Kūčias.
Šių pataisų iniciatoriai socialdemokratai taip pat siūlo Kūčias ne darbo diena skelbti šį statusą atimant iš kurios nors kitos šventinės ne darbo dienos arba tiesiog ją atidirbti savaitgalį.
Šiuo metu Darbo kodekse numatyta keturiolika švenčių dienų, per kurias įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama: sausio 1-oji – Naujieji metai, Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Kovo 11-oji – Nepriklausomybės atkūrimo diena, sekmadienį ir pirmadienį švenčiamos krikščionių Velykos (pagal vakarietišką tradiciją), gegužės 1-oji – Tarptautinė darbo diena, pirmas gegužės ir birželio sekmadieniai – Motinos bei Tėvo dienos, birželio 24-oji – Rasos ir Joninės, liepos 6-oji – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena, rugpjūčio 15-oji – Žolinė, lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena, gruodžio 25-oji ir 26-oji – Kalėdos.
Gegužės 1d. yra senovės lietuvių Gegutės diena,tad visas šventes ar datas tos dienos reiktu minėti pirma pabrėžiant Gegutės Dieną…
Kai kalbama apie atsisakymą, neturima omenyje Gegutės diena, o Tarptautinė darbo diena. Beje ši šventė dar kaip nostalgijos šleifas tęsiasi nuo sovietinių laikų, neveltui ją taip gina socialdemokratai. Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris tą dieną švęstų, dažniausiai jinai virsta į bulvių sodinimo (kaime) ir namų tvarkymo (mieste) “šventę”. Ko nepasakysi apie Rasas. Šitos šventės netgi krikščionys nesugebėjo išguiti iš lietuvio sąmonės. Tai viena svarbiausių virsminių švenčių. Ir netgi tokiems užsimaskavusiems komunistams pavykus prastumti šį Rasų šventės draudimo projektą, jiems nepavyks pasiekti to, kad lietuvis nustos švęsti Rasų šventę (jeigu jau tokia pasaulinė jėga kaip krikščionys susitaikė su tuo, kad tos šventės neina sunaikinti, ir tik pervadino ją į Jonines, tai ir prosovietiniai šulai nesunaikins to, kas tūkstantmečių įausta į mūsų tautos pasamonę).