Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
Šįvakar (gruodžio 1 d.) 18.00 val. BTV laidoje „Karštas vakaras“ buvo diskutuojama tema „Kurios šventinės dienos reikia atsisakyti vietoj Kūčių?“
Kaip žinia, Vyriausybė pasiūlė atsisakyti Gegužės 1-osios darbo šventės, o Seimo pirmininkė Irena Degutienė, anksčiau palaikiusi Vyriausybės siūlymą, staiga nuomonę pakeitė ir pradėjo kalbėti, kad reikia atsisakyti Rasos (Joninių) šventės:
„Mano asmenine nuomone, aš Jonines išimčiau. Gal jaunimui yra labai smagu, nes yra vidurvasaris, iš tikrųjų gal ir alaus daugiausia išgeriama, bet tai nėra tokia šeimos šventė, susikaupimo šventė ar pasiruošimas šventei (…) taip, kaip yra Kūčių diena” – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė Seimo vadovė.
Kartu Seimo pirmininkė pastebėjo, kad religinių švenčių, kurių metu yra nedirbama, atsisakyti negalima, remiantis susitarimu, sudarytu tarp Lietuvos ir Vatikano.
Dar prieš kelias dienas tvirtai sakiusi, kad reiktų atsisakyti būtent gegužės 1-osios, Seimo pirmininkė nusitaikė į vieną iš svarbiausių ir seniausių lietuvių, kaip ir visų baltų bei kitų apie Baltijos jūrą gyvenančių kaimyninių tautų vasaros saulėgrįžos šventę, kuri tik žymiai vėliau buvo susieta su šventojo Jono vardu.
Tikėkimės, kad ne Vatikanas ir ne Kremlius, o tik menkas lietuviškų kalendorinių tradicijų žinojimas bus tam priežastis.
Vasaros saulėgrįžos šventės nedarbo dienomis yra pripažintos beveik visose aplink Baltijos jūrą esančiose valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje.
Seimo nariams ir kitiems valdininkams turėtų būti žinoma, kad Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje yra rašoma:
“Valstybė skatina ir remia kalendorinių švenčių, amatų, sporto šakų, žaidimų bei kitų, etnine kultūra pagrįstų, veiklos formų gaivinimą bei populiarinimą.”
Belieka tik dar kartą priminti, kad Rasos (Joninių) šventė yra viena iš svarbiausių etninių kalendorinių švenčių turinčių senas ikikrikščioniškas ištakas bei suvaidinusi svarbią reikšmę antrojoje XX a. pusėje vykusioje kultūrinėje rezistencijoje atvedusioje į tautinį atgimimą ir nepriklausomybės atgavimą.
Rasos šventės vardas įgavo ypatingą reikšmę tautinio-kultūrinio pasipriešinimo sovietams metais. Kai nuo 1967 m. Rasa imta švęsti Karnavėje, o paskui ir kitose vietose, šventė tapo tiesiog jaunimo pasipriešinimo sovietiniai nutautinimo politikai simboliu. Rasos šventę buvo draudžiama, o jos dalyviai persekiojami.
Po nepriklausomybės atkūrimo Rasos šventė tapo viena populiariausia kalendorine švente.
Jonines keičiam į Rasas, o gegužės *-ąją į Kūčias
Šventinių dienų įstatyme ir kalendoriuje ir turime RASOS (JONINIŲ) įrašyta. Tad Rasos pavadinimas pirminis.
Koks siaubas!!! Tai gal ir vasario 16 nebereikalinga? Ar mūsų Tėvynė Vatikane?
O apie alutį – kas geria tas ir per Kūčias prisigers, tik žiemą alutį pakeičia dektinėlė. Toks švenčių keitimas nesumažina sunaudoto alkoholio kiekio, o tik ‘pataiso vaizdą’ iš išorės, nes vasarą jaunimas geria lauke, o žiemą namie…
Iš ponios Degutienės pasiūlymo matosi kad ir labai išsilavinusiems žmoniems Lietuvoje trūksta žinių apie mūsų etinę kultūrą ir kalendorines šventes.
Rasos – kaip tai ne šeimos šventė? Tai kam mūsų protėviai per Rasas ėjo į mišką ‘paparčio žiedo ieškoti’? Tai šeimos kūrimo šventė 🙂
PARAŠYKITE Į ALKĄ APIE MŪSŲ SVARBIAUSIAS KALENDORINES ŠVENTES IR JŲ ESMĘ!!!
Gerbiama Rasa, aš irgi lygiai taip pat pasipiktinęs, mūsų šalies aukščiausi vadovai nieko nėra girdėję apie rasos švenčių tradicijas nes mokykloje apie tai sovietiniais laikais buvo draudžiama kalbėti, dabar vėl atėjo neosovietiniai laikai, tai ir siekiama išsaugoti gegužės 1-ąją senosios istorinės lietuviškos šventės sąskaitą. Tap, alke rašyeime apie visas mūsų šventes, tačiau dabar ne laikas gal apie rasos šventes rašyti kuomet artėja Kalėdos. Greitai turėtų pasirodyti prieškalėdinių ir Kalėdinių straipsnių. Kviečiu rašyti visus etnokultūrininkus. Laukiame Jūsų straipsnių. Juk kol kas etatinių straipsnių rašytojų neturime – viskas daroma visuomeniniais pagrindais šiuo metu.
http://sandrauga.lt/content.php?routine=news&activEmn=Naujienos&part=1&rec1=1148 manu kad ne visi žino, kas švenčiama gegužės 1-ąją, čia galite truputėlį paskaityti
Man žodis ”vatikanas” visada nuskamba kaip keiksmažodis, turintis okupanto priedermę. O šiandieniniai krikščionys lietuviai- tiesiog okupantų koloborantai, įgyvendinantys išrinktųjų, pateptųjų monopolistinius tikslus. Kiekviena valdžia tandeme su šiuo autoritariniu dvasingumu avelėms ir avinams ganyti.
Kodėl negalime švęsti to, ką iš tiesų norime švęsti? Rasos šventė švenčiama labai aktyviai. Ji yra laukiama, planuojama. O gegužės pirmoji? Negirdėjau, kad kas nors ją švęstų… visi tik džiaugiamės gavę išeiginę.. o ką per ją veikiame?.. Mano nuomone yra kelios dienos metuose, kurias lietuviai tikrai nuoširdžiai švenčia – tai Kūčios, Kalėdos, N. Metai, Velykos, Rasos šventė bei tie, kurie turi vaikų – Rugsėjo Pirmoji.
Gegužės pirmąją berods Gegužės šventė. Reiktų ją išpopuliarint, o panaikint Žolines
Ir ko tik ta valdžia nepridarys, kad tik žmonėms blogiau būtų, kad paerzintų.
Teisingai sakoma, kad Lietuva naikinama visais įmanomais būdais. Nepriklausomoje Lietuvoje imta iškreipti Rasos šventę, ugnį užkuria ne Vaidilutės, o rajono meras, vaidilutės jau būna ir tamsiaplaukės, ir ryžos, kurios dar su bernais tamposi po aikštę apie kūrenamą ugnį. Dabar jau valdžia imasi išvis naikinti Rasos šventę, ko neišdrįso net svetima(sovietų) valdžia.
Dėl gegužės 1. Sovietmečiu buvo darbo žmonės, jiems reikėjo ir gegužės pirmosios šventės, ta šventė buvo labai svarbi ir kaime gyvenantiems žmonėms, nes tą dieną sodindavo bulves, kas nespėdavo, sodindavo gegužės 9 d. Dabar jau darbo žmonių kaip ir nebėra. Yra valdininkai ir jiems vergaujantys (kolkas taip vadinu,kol kalbininkai nepasiūlė pavadinimo, vergais labiau rūpindavosi vergvaldžiai ir iš gyvenamųjų patalpų taip nesvaidydavo, kaip dabar, ir gyvenamuoju plotu aprūpindavo), dar yra bedarbiai. Kaimiečiai bulvių nebeaugina, kaip ir gyvulių savo poreikiams, o registruojasi darbo biržoje ir gyvena iš pašalpų, nes taip valdžia nori. Gal valdininkai ir seimo nariai labai nori švęsti darbo žmonių šventę? Bet juk jie ir taip sėdi be darbo ir švenčia kada panorėję.
Šiaip, tai reiktų daugiau švenčių, kad galėtų daugiau žmonių dirbti, o vergaujantys daugiau pailsėti.
Ne Rasos šventę, o tokį Rasų šventimą reiktų naikinti. Su kolchozinėm “častuškom” kai girti traukia “Sena merga ne stebūklas, lakierkos ne cukierkos …” Šlykštu. Bet tai vadinama PAVELDU.
Gal Pirmininkė ir pleptelėjo, pasibaisėjus tokiom Rasom? Aišku, jei ji Rasų nežino, tada apie ką mes kalbam? Kas mus “valdo”
BEVERTĖ PSEUDOŠVENTĖ YRA GEGUŽĖS 1-oji, nes nei darbo, nei liaudies. Juos visus ir braukiam.
Jonas Vaiškūnas rašo:
“Rasos šventės vardas įgavo ypatingą reikšmę tautinio-kultūrinio pasipriešinimo sovietams metais. Kai nuo 1967 m. Rasa imta švęsti Karnavėje, o paskui ir kitose vietose, šventė tapo tiesiog jaunimo pasipriešinimo sovietiniai nutautinimo politikai simboliu.”
Jau gal 10 metų niekur nerandu Romuvos atasako į viešą juodaskvernių kaltinimą:
“http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011109/aktu_02.html”
Tiesiog juokinga, ‘tarybinėje’ Lietuvoje be ‘partkomo palaiminimo’ nevyko jokie vieši renginiai, o už slaptus buvo atsakinga KGB, kuri paskandino kraujuje beveik VISUS pokario pasopriešinimo kovų dalyvius.
Jei atsakinėčiau į juodaskvernių, kaip juos vadini, ir į baltaskvernių demagogines rašliavas tai nei Alko nebūtų nei Romuvos. Laikas suskaičiuotas.
Jonai, Romuva neturės ateities,jei neatsikirsite. Kaltinimai rimti:
http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20011109/aktu_02.html
O šioje svetainėje radus dešinėje ‘draugus’- ‘ethnicart.lt’-‘baltų kultūra’-‘senasis tikėjimas’-‘english’ angliškai parašyta Jono Trinkūno praeitis FILOSOFAS !!!
Gal čia pagrindinė priežastis, kad Romuva neužaugina brandžių pasekėjų…?
kaip liūdna, kad net ir šventės politizuojamos 🙁 O gal ta proga kokį referendumuką surenkime. O gal baisu, kad tauta nuspręs kitaip nei nori politikai? Kuo blogai darbininkų (baudžiauninkų) šventę padaryti minėtiną, kaip ir kitas profesines sventes, o Kūčioms gražinti tikros sventės statusą. Kita vertus, kai kuriose rašytinėse istorijose galima rasti: ” Grįžęs tėvas po darbo…” Vadinasi buvo dirbama tą dieną. O gal galima padaryti kūčių proga tik pusę darbo dienos, pvz 4 val ?
Negalima atsisakyti kulturinių švenčių. Išsivysčiusiose šalyse jau pradedama atsisakyti bet kokių valdžios ryšių su religijomis, nes pagaliau suvokiama, kad religija yra tik mentalinė poreikio buti pasirupintam išraiška. Atsisakyti Joninių – kaip atsisakyti Lietuvybės. Miestuose jaunimėlis pila per jonines tai tikrai – eilinė nedarbo diena, plius suformuotas stereotipas, kad reikia švęsti. Graudu, kad nežino kaip reikia švęsti. Ne kartą esu dalyvavęs joninėse, kur eisenos su fakelais, dainuojant senąsias lietuvių dainas, vainikų leidimas upėje, laužai yra natūralus dalykas, kaip ir visos kitos senosios joninių tradicijos. Tai yra graži šventė, tik jos pristatymas pasidarė komercinis, o ne kultūrinis. Tegu pabando atgaivinti senąsias tradicijas, o ne užgožti jas komercinių religijų išmonėmis!
Senųjų tradicijų gaivinimas jau kitas klausimas, kuris, mano manymu, tikras rūpestis. Visų šventinių renginių esmė yra paruošti savotišką vaidinimą. Į renginį ateinama “paveizėti”, dažniausiai pagraudenama, kad nieko naujo ir nieko įdomaus. Šventė arba yra širdyje, arba jos ten nėra. O yra tuomet, kai šventę rengi ir joje dalyvauji.
Štai Rasas galima surengti ir nedidelėse bendrijėlėse, kaip senovėje, man Gražinutė Kadžytė pasakojo, ir smagiai švęsti. O kaip gi rengti Darbo liaudies šventę? Kaip sovietmečiu pereiti su plakatais pagrindine gatve, o po to prisiliuobt?
Mežinau, taip noriu didelio gero virsmo.
Gegužės 1-oji yra senovės lietuvių Gegutės diena,kaip ir Gandrinės kovo 25-ąją,taip ir gegužės 1-oji Gegutės diena.Pasidomėkit gyliau,ne tik “sovietiniai laikai” Lietuvoje buvo;))).Tikru Lietuviu save laikantis asmuo privalo paminėti/švęsti(bent žinoti) senovės lietuvių šventes,na jei esat kitos tautybės,tai važiuokit gyvent į savo tauta ir švęskit savos tautos šventes ;))
Bėda (mums, ne jiems), kad senovės lietuvių šventės labiau pririštos prie žemės darbų, o ne dangaus įvykių. Pas Pretorijų labai gražiai tos šventės aprašytos, ten antai Mėšlavežis kur kas rimtesnė šventė už Jonines (Rasas).
Reikia atsižvelgti kas Lietuvai šiuo metu būtų naudingiausia. Gal gegužės 1-oji galėtų būti pakeista į gegužės 13-ąją – Pavasario meilės Deivės Mildos šventę (gegutei ir taip skirtas visas mėnuo gegužės), Rasą/Kupolinę palikta taip kaip buvo, o Kūčias padarytų tik pusę darbo dienos, ką manote?
Mūsų tauta mažutė, žmonės vis dar labai pikti (sovietmečio pasekmės). Meilės šventė = daugiau meilės, vaikų ir pavasario džiaugsmo!
Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Mildos arba Gegutės šventėms lietuviai žaisdavo žaidimus. Yra žinomas Gegužės žaidimas. Kiekvieną merginą iš eilės sodindavo užrištomis akimis į ratelio vidurį. Vienas po kito vaikinai prieidavo prie jos, paimdavo už rankų ir dainuodavo: “Karaliūne gegele, kukū! Aš tavo brolelis, kukū, kukū!” Sėdinčioji turėjo iš balso atpažinti tris. Atrišus akis ir pamačius išrinktąjį, belikdavo smagiai nusišypsoti pasišokti vakaronėje, apsikeisti dovanomis. Nuo tada per visus metus vadindavo juos broleliais, o šie ją – seseria. Ritualo tarsi įšventinti į draugus, bėgant metams tikrai suartėdavo, padėdavo vienas kitam nelaimėje.
naikinam vasario 16 arba kovo 11. ir taip vasaros mažai teturim dar ir jonines panaikint???????????
O kodėl nepriklausomybę ir atkūrimą? Kokie argumentai?
Aldona, man iškilo klausimas kokios jūs kilmės ar tikrai lietuvių? O gal tiesiog pajuokavote?