Vilniaus stoties rajonas ruošiasi keisti savo veidą

Vakarų Europoje stoties rajonai jau kurį laiką išgyvena renesansą – iš nejaukių teritorijų virsta vienomis patraukliausių vietų gyventi ir dirbti, mat kitas miesto dalis pranoksta galimybe patogiai naudotis viešojo transporto paslaugomis. Vilniaus Stoties rajonas taip pat ruošiasi keisti savo veidą ir atsiverti vilniečiams.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, Stoties rajono potencialą matantis Vilnius kokybinę jo pertvarką brandina remdamasis geraisiais kitų Europos šalių pavyzdžiais.

„Dabar Stoties rajonas iš esmės yra gamybinė teritorija, kurioje taisomi lokomotyvai – vos už 500 metrų nuo senamiesčio. Visa tai pasikeis jau netrukus. Vilniečiams uždaros buvusios erdvės, slepiančios ir miesto istorijos simbolius, taps atviros. Planuojama, kad teritorijoje atsiras daug viešųjų funkcijų, darbo ir gyvenamųjų vietų. Įgyvendinus „Lietuvos geležinkelių“ inicijuotą Vilniaus geležinkelio stoties teritorijos atnaujinimo projektą „Vilnius Connect“, šis rajonas pagaliau taps visaverte miesto dalimi“, – sakė M. Pakalnis.

Netrukus – tarptautinis architektūros konkursas

Vakarų Europos stočių pavyzdžiu bus kuriamas modernus daugiafunkcis mobilumo, verslo ir laisvalaikio rajonas su gyvybinga bei atvira gyventojams teritorija, iš kurios bus patogus susisiekimas su kitais Vilniaus mikrorajonais bei Lietuvos ir kitų šalių miestais.

„Šiuo metu rengiamasi skelbti tarptautinį architektūros konkursą Vilniaus geležinkelio stoties pastato pertvarkos ir naujo keleivių aptarnavimui skirto statinio virš bėgių, viešojo miesto transporto terminalo bei stoties aikštės geriausiai architektūrinei idėjai išrinkti“, – komentavo M. Pakalnis.

Šiuo metu rengiamas teritorijos detalusis planas, kuris atsakys, kokio dydžio ir tūrio statiniai galėtų būti plėtojami bei kokios galimos jungtys per geležinkelio bėgius.

Ambicingiausia konversija sostinėje 

Stoties rajono konversija, anot M. Pakalnio, iš kitų išsiskiria ambicingumu bei tuo, kad pokytį inicijavo viešosios institucijos.

„Šią konversiją dydžiu bei ambicingumu galima lyginti nebent tik su Paupio rajonu. Potencialo čia kur kas daugiau – turime viešąjį transportą, rajonas ribojasi su Senamiesčiu, daugybė galimybių sukurti darbo vietas ir kultūrines erdves. Stoties rajono pertvarką inicijavo Vilniaus miesto savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“, Paupio – taip pat savivaldybė. Tačiau esminis skirtumas – Paupio rajone savivaldybė nustatė taisykles, o didžioji Stoties teritorijos dalis yra visuomenės nuosavybė, todėl šiame projekte visuomenės poreikiams ir interesams galima skirti dar didesnį dėmesį“, – aiškino vyriausiasis miesto architektas.

Kaip tik todėl, jo teigimu, apie stoties atgimimą negalima kalbėti kaip apie paprastą nekilnojamojo turto projektą – tai nauda ne tik pačiam rajonui, bet ir visam miestui bei šaliai, juk kalbama apie Lietuvos sostinės susisiekimo vartus.

„Per vadinamąją geležinę upę nusidrieks tiltas, kuris sujungs Naujininkus ir Senamiestį, taip pat ir Naujamiestį. Naujininkai iš atsiskyrėliško rajono gali tapti savo charakteriu ir savitumu spinduliuojančiu rajonu, tokių gerų pavyzdžių galime matyti Užupyje ar Naujamiesčio prieigose. Grąžinant Stoties rajoną gyventojams ne mažiau svarbios ir viešosios erdvės, pavyzdžiui, aikštės pertvarka, kuri taptų mėgstama vieta poilsiui ir kitos veikloms. Be to, rajonas bus statomas ant senojo Vilniaus pamatų, išnaudosime turimą paveldą didesnei rajono vertei sukurti – bus išlaikytas rajono savitumas jam suteikiant patrauklesnį veidą“, – sakė M. Pakalnis.

Istorinis pramonės rajonas tampa miesto dalimi

Ekskursijų po Vilnių iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas ir gidas Albertas Kazlauskas pasakoja, kad iki geležinkelio atsiradimo XIX a. antroje pusėje Stoties apylinkės buvo priemiestis, retai gyvenama vieta. Tačiau kartu su geležinkeliu ši vietovė tapo pramonine zona.

Geležinkelio atsiradimą A. Kazlauskas prilygina interneto išplitimui – jis paspartino krovinių ir keleivių judėjimą, prie geležinkelio ėmė kurtis ir fabrikai, kad būtų patogu transportuoti pagamintą produkciją ar gauti reikalingų medžiagų. Tuo pačiu laikotarpiu šalia geležinkelio ėmė dygti ir gyvenamieji namai, kurie buvo skirti darbininkams.

Su Stoties rajonu miesto istorija besidominčius žmones pažindinantis gidas neabejoja rajono potencialu ir laukia jo atgimimo.

„Kokio grožio namai stovi Šopeno, Geležinkelio gatvėse, taip pat Kauno gatvės pradžioje. Tačiau šiandien žmonės, nenorėdami ilgai užsibūti šioje miesto dalyje, net nepakelia galvos pasigėrėti architektūra. Jeigu rajonas taptų draugiškesnis žmonėms – tiek vietiniams, tiek keliaujantiems – tai būtų didžiulė pridėtinė vertė miestui“, – atkreipė dėmesį A. Kazlauskas.

Atnaujinant Stoties rajoną, svarstoma atkurti istorinį Šv. Stepono gatvės ilgį – ši gatvė geležinkelio buvo padalinta perpus.

„Seniau tai buvo labai svarbus istorinis kelias. Senąsias gatves verta atkurti vien dėl jų dvasinio elemento – keliaujant tokia gatve apima ypatingas jausmas dėl supančių istorinių objektų, o Šv. Stepono gatvėje jų yra daug. Pradedant koplytstulpiu Naujininkuose ir baigiant Šv. Stepono bažnyčia. Be to, atkūrus šią senąją trasą bus labai patogu pėsčiomis iš Naujininkų pasiekti senamiestį“, – aiškino gidas.

Miestui plečiantis pramoninės zonos viena po kitos traukiasi iš centro, o industrinės erdvės atveriamos miestiečiams. Greitu laiku verslo centrui ir gyvenamosios paskirties projektams vietą užleis buvęs „Spartos“ fabrikas Švitrigailos gatvėje bei Markučių betono gamykla, tuo pačiu atsinaujinimo keliu eina ir Stoties rajonas.