Seimas nepritarė siūlymui nustatyti, kad kiekviena mokykla gali būti uždaryta tik gavus tos mokyklos tarybos sutikimą. Nors kaimiškųjų seniūnijų gyventojai sako: jei mokykla uždaroma, tai tam kaimui ar gyvenvietei gresia išnykimas.
Seimas antradienį priėmimo metu nepritarė siūlymui, kad savivaldybių tarybos, nepasitarusios su mokyklos bendruomene, negalėtų tos mokyklos uždaryti, mat balsavime dalyvavo tik 60 Seimo narių, o turėjo būti mažiausiai 71. Tiesa, ir tarp jų vyko karšta diskusija, mat vieni pasisakė už būtinybę išlaikyti bent jau likusias ugdymo įstaigas, o kitiems jos atrodo reikalingos, kaip šuniui penkta koja.
„Savo veiksmais jūs skatinate apgaulę, neleidžiate savivaldybių taryboms priimti sprendimų, kurių ir taip dabar daug nepriimta dėl to, kad rinkimai po rinkimų“, – valdantiesiems mestelėjo konservatorius Edmundas Pupinis.
„Yra padėčių, kai tikrai uždaryti negalima, kai bendruomenė prieštarauja, tėvų kolektyvas prieštarauja, kai yra galimybė toliau plėtoti turimas galimybes ir išlaikyti esamą sistemą ir tinklą. Yra padėčių, kai savivalda priima gana drąsų sprendimą uždaryti mokyklą. Tiesiog įgalinkime mūsų bendruomenę, įgalinkime mūsų žmones ir leiskime jiems spręsti patiems“, – jam atkirto „valstietis“ Tomas Tomilinas.
Pastarojo partijos kolega Kęstutis Mažeika priminė, kad, uždarius mokyklą, vaikai turi būti vežami į kitą, esančią už keliasdešimties kilometrų.
„20 ar 30 kilometrų vežiojami vaikai kenčia, nesusikaupia, turi anksti keltis ir t.t. O mokyklų rezultatai parodė, kad rajonuose tikrai mokymosi rezultatai ne ką prastesni, o kartais net ir geresni, negu miestų didžiosiose mokyklose. Vadinasi, reikia telktis būtent į mokymo kokybę“, – pabrėžė politikas.
„Vaikas turi gauti tai, ko reikia, jis turi mokytis, eiti pirmyn, bet ne dešimtukai yra pagrindinis tikslas. Jeigu mums reikia dešimtuko, imkime Vilniaus licėjų, išrūšiuokime vaikus, priimkime tik tuos, kuriuos reikia, o kitus nurašykime į šoną. Kaimo mokyklos rūšiavimo niekada nedaro ir nedarys. Jos priima visus ir suteikia visiems reikalingas švietimo paslaugas. O bendruomenė turi teisę žinoti, kas yra numatoma ir kas yra lemiama“, – kalbėjo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
Ką apie mokyklų uždarinėjimą galvoja ne seimūnai, o paprasti provincijos gyventojai? Štai Rokiškio kaimiškojoje seniūnijoje, kuri užima beveik 30 tūkst. ha plotą, telikusi vienintelė bendrojo lavinimo mokykla – Kavoliškio darželis-mokykla. Bene paskutinė, neskaitant jos, uždaryta dar 2009-aisiais – Čedasuose. Seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė neslepia: jei gyvenvietėje uždaroma mokykla, tai reiškia tos gyvenvietės išnykimo pradžią. Aišku, tai priklauso nuo bendruomenės. Jei bendruomenė aktyvi, kaimas dar gali nepradėti nykti, tačiau jei pasyvi, tada mokyklos uždarymas labai smarkiai kerta. Tačiau, anot seniūnės, smarkiai kerta, ir kai bendruomenė aktyvi, nes aktyviai daug lengviau būti, kai kaime veikia vienijantis kultūros židinys.
„Aišku, yra ir kita medalio pusė, reikia atsižvelgti ir į finansines galimybes, į ugdymo kokybę. Jei sujungiamos klasės, tada kokybė tikrai nebus labai gera. Tačiau žiūrint iš visuomeninės varpinės, mokyklos uždarymas yra didelis minusas kaimui“, – sakė D. Janulienė.
Konkretus pavyzdys – Čedasų bažnytkaimis ir jo apylinkės. Ten nebeliko ne tik felčerinio punkto, kultūros namų, bet ir mokyklos. Neskaitant galimo įsidarbinimo vietinėje žemės ūkio bendrovėje, yra tik trys darbo vietos – dviejų pardavėjų mažytėje krautuvėje ir bibliotekininkės ne ką didesnėje bibliotekoje. Uždarius mokyklą, darbo neteko keli mokytojai, valytojos, vienintelis likęs kultūros židinėlis – bibliotekėlė, užimanti tos mokyklos buvusių dirbtuvių patalpas, tačiau ir ji vasaros mėnesį, kai bibliotekininkė atostogauja, nedirba. Neturint automobilio, likti gyventi ten beveik neįmanoma net ir gavus darbą, pavyzdžiui, pačiame Rokiškyje, mat autobusai iš Čedasų apylinkių važinėja net ne kasdien.
„Išeitis – tik keltis gyventi į Rokiškį, didmiestį arba emigruoti. Darbą Rokiškyje galima gauti, tačiau jei neturi transporto priemonės, kaip nusigausi į darbą, jei toks susisiekimas?“ – retoriškai klausė D. Janulienė.
Trigrašis:
Vienas pagrindinių mažųjų mokyklų uždarinėjimo šalininkų paaiškinimų – jas išlaikyti finansiškai neapsimoka. Tačiau kažkodėl konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio sutuoktinė Austėja savo mokyklų tinklą tik plečia ir augina savo turtus. O valstybė jai dar ir primoka.
