Gražutės regioniniame parke įrengta nauja Šventosios aukštupio pažintinė trasa. Keliaujant pėsčiomis, dviračiais ar vandens transportu jus pasitiks informaciniai stendai, originalios atokvėpio vietos, net galimybė savarankiškai keltu persikelti per Antalieptės marias.
10,5 km trasoje paženklinti medžių kamienai padės lengviau orientuotis, visą kelią lydės rodyklės – mitologiniai laiveliai.
Šventosios aukštupio pažintinės trasos paskirtis – supažindinti lankytojus su Antalieptės marių hidrografinio draustinio gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Trasa įrengta pagal Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vykdomą projektą „Kraštovaizdžio vertybių apsauga ir pritaikymas pažinti“, finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų Regioninės plėtros fondų lėšų.
Naujoje trasoje yra daug išskirtinių, nestandartinių elementų: apžvalgos platforma, lauko riedulių su užlietų ežerų pavadinimais ekspozicija, atokvėpio vietos su mėnulio, valties ir panašių formų suolais, gultais. Didžiausia atrakcija – persikėlimas savarankiškai valdoma pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą!
Trasos pradžioje esančioje apžvalgos platformoje galėsite pasigrožėti Antalieptės marių panorama. Dalis pažintinės trasos skirta judėjimo negalią turintiems žmonėms. Jiems pritaikyta Antalieptės marių pakrantė prie Bikėnų kaimo: įrengtas takas, lieptas į marias.
Ėjimą pėsčiomis ar važiavimą dviračiu trasoje paįvairins 7 informaciniai stendai su senovę menančiomis fotografijomis. Jie padės pažinti Šventosios aukštupio gamtinį ir kultūrinį paveldą, pažers įdomių faktų apie Antalieptės hidroelektrinę ir marių atsiradimo istoriją, atskleis marių salų ir biologinės įvairovės paslaptis, papasakos apie „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą.
Pekeliui aplankysite I tūkst. pr. Kr. datuojamą Galminių piliakalnį ir Galminių pilkapynų (IX-XII a.). Galminių kultūros paveldo komplekse rasite atokvėpio vietelę, kurioje atsiveria kerintis Antalieptės marių kraštovaizdžis.
Gražutės regioninis parkas, kurio plotas – beveik 32 tūkstančiai hektarų, įsteigtas siekiant išsaugoti ežeringą ir miškingą kraštovaizdį su Šventosios aukštupiu. Čia tęsiasi 16 km sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintis vandens telkinys – Antalieptės marios (užtvindžiusios 26 ežerus, kurie susiliejo Šventosios vandeniu užpildytame duburyje) su daugybe salų, pusiasalių ir įlankų. Gražutės giria ir kiti miškų masyvai užima apie 55 proc. teritorijos, apie penktadalį parko teritorijos sudaro vandens telkiniai ir nedidelės pelkės.
Gražutės regioninis parkas, turintis kalvotą reljefą, gausybę ežerų, nepaliestos gamtos vaizdų dar vadinamas Lietuvos Šveicarija.
