2020 metų pradžia aviacijai žadėjo būti gausi naujų kelionių krypčių ir augančių keleivių srautų, tačiau netrukus skrydžiai buvo paralyžiuoti naujojo Covid-19 viruso. Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, bendras skrydžių skaičius mažėjo 48,5 proc., buvo aptarnauti 65 tūkst. skrydžių (tuo tarpu 2019 m. – 126,3 tūkst.).
VĮ „Oro navigacija“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Marius Beliūnas, vertindamas aktualų skrydžių srautų atsigavimo scenarijų, kuriame yra numatomi du keliai, kuomet Europos valstybės siekdamos susigrąžinti skrydžius veikia koordinuotai ir kitas – nekoordinuotai, ir analizuodamas skrydžių srautų atsigavimo tendencijas, pastebi, kad situacija išlieka pakankamai pozityvi.
„Optimistiniai liepos pirmos dienos lūkesčiai siekė 62 proc. skrydžių srautų sumažėjimą, o pesimistiniai vertinimai numatė, kad skrydžių srautai bus sumažėję 85 procentais. Tačiau tądien skrydžių skaičiaus mažėjimas siekė 65 procentus. Tai sudaro prielaidas tikėtis, kad metų pabaigoje skrydžių skaičius sumažėjimas sieks 20-30 proc.“,- prognozuoja VĮ „Oro navigacija“ laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Marius Beliūnas ir priduria besitikintis, kad šių prognozių nepakoreguos antroji pandemijos banga.
Pirmąjį šių metų pusmetį tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 49 proc. ir siekė vos 48,7 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį pusmetį lyderiavo aviakompanijos „Aeroflot“ (5,5 tūkst. skrydžių), „Finnair“ (3,4 tūkst. skrydžių), „Airbaltic“ (2,9tūkst. skrydžių), „Lufhansa“ (2,8 tūkst. skrydžių) ir „Rossiya“ (2,2 tūkst. skrydžių).
Sausio-birželio mėnesiais populiariausios skrydžių kryptis buvo Kaliningradas – Sankt Peterburgas (skrydžių vadovai aptarnavo 1,5 tūkst. skrydžių) ir Frankfurtas – Seulas (aptarnauti 1,4 tūkst. skrydžių). Tranzito rinką palaikė ir skrydžiai tarp Kaliningrado ir Maskvos, bei tarp Frankfurto ir Šanchajaus.
Kalbėdamas apie terminalinių skrydžių rinkos atsigavimą, M. Beliūnas sako, kad tam įtakos turi ir keleivių apsisprendimas vėl naudotis avialinijų teikiamomis paslaugomis. „Pasauliniai tyrimai rodo, kad keleivių nuomonė dėl skrydžių lėktuvu keičiasi, tačiau du trečdaliai tyrimuose dalyvavusių respondentų teigia, kad ateityje ketina savo kelionėms rinktis kitą transporto rūšį. Tai parodo, kad terminalinių skrydžių rinkoje padariniai bus juntami kur kas ilgiau“,- pastebi Įmonės laikinasis vadovas M. Beliūnas.
Šį pusmetį terminalinių skrydžių rinkoje lyderių penketuką sudaro aviakompanijos „Ryanair“ (2,6 tūkst. skrydžių), „Airbaltic“ (1,6 tūkst. skrydžių), „Wizzair“ (1,3 tūkst. skrydžių),, „LOT“ (1,1 tūkst. skrydžių), ir „SAS“ (856 skrydžiai). O populiariausios pusmečio kryptys buvo iš Vilniaus į Rygą (aptarnauti 1057 skrydžiai), į Varšuvą (747 skrydžiai) ir į Minską (504 skrydžiai).
Pirmąjį šių metų pusmetį lėktuvai daugiausiai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 11 tūkst. orlaivių arba 51,7 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 3 tūkst. lėktuvų, Palangos oro uoste – šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. lėktuvų, o Šiauliuose – 1,3 tūkst.
