Taip pavadintas keramikės Elvyros Petraitienės nedidelis albumas, pristatantis menininkės sukurtų deivių atvaizdus. Kūrėja E.Petraitienė gyvena netoli Merkinės Maksimonių kaime jau dvidešimt metų. Savo sodybą Petraitienė vadina Vienaragio sodyba. Mat, Vienaragis pavaizduotas pirmajame Merkinės herbe. Sodyba slypi pušynų, upeliukų, dzūkiškos gamtos apsuptyje. Leidinyje autorė prisimena taip pat ir savo gimtąjį Pumpėnų kraštą: „Prisimenu rudenėjančios žemės ir seno namo priemenės kvapą. Ilgiuosi kaimynų ir giminių, linksmų ir išdidžių aukštaičių“.
Vienaragio sodyba yra keramikų gyvenvietė. Sūnūs Saulius ir Džiugas, duktė Rūta taip pat yra kūrėjai – molininkai. Sodybos lankytojai atvažiavę patenka į nuostabų keramikos pasaulį, kuriame viešpatauja deivės. E.Petraitienė sako: „Noriu paaiškinti, kaip mano moliniai balvonėliai tapo senovės lietuvių dievais. Deivės užgimė ir nedrąsiai ėmė rodytis tarp puodynių, molinių lėkštelių, švilpynių. Iš pradžių tik kukliai žvalgėsi, o paskui jų vis daugėjo ir daugėjo…“
Autorė, kalbėdama apie Dievų atsiradimą, primena Vinco Krėvės užrašytą padavimą apie Merkinės bažnyčios požemiuose užmūrytus stabus: „Merkinės bažnyčia labai sena… Ji buvo dar tuomet, kai visi žmonės buvo stabmeldžiai. Kai visi žmonės tapo katalikais, tuos dievus išnešė ant kiemo, sudėjo ant didelio laužo ir sudegino. Bet ant rytojaus kunigai, atėję bažnyčion, vėl rado juos, kaip buvo, tose vietose, kur anksčiau stovėjo. Atvažiavo vyskupas… Liepė tuos pagoniškus dievus nunešti rūsin, ten juos sudėti ir užmūryti. Ir po to pagoniški dievai nebegrįžo, ir nūnai jie ten po altoriumi rūsy tebėra. Žmonės lenkiškai kalbančių kunigų buvo bauginami, kad tie pagoniški dievai – tai velniai ir jei jie išeitų, skaudžiai keršytų žmonėms, kad priversti taip ilgai tamsybėje sėdėti. Jie grįžo ir tyliai klaidžioja tamsiose giriose, apleisti ir benamiai savo tėvynėje.“
Molinės deivės vis dažniau ėmė rodytis Elvyros kūryboje. Vėliau jos „atgavo“ ir vardus – Aušrinė, Austėja, Žemyna, Vaižgantas ir kt. Beveik visos menininkės deivės karūnuotos, o karūnos viena už kitą įspūdingesnės. Deivių akys – magiškos, jos ne juodos, ne rudos, bet žydros, mėlynos, tarsi žvelgiančios iš dangaus ar vandenyno gelmių. Jos lyg atėjusios iš Didžiosios Deivės laikų, kaip pasakytų Marija Gimbutienė.
Keramikės Elvyros Petraitienės albumas „Pažadintas Merkinės molis“, išleistas
nedideliu tiražu ir įsigyti jį nėra lengva. O norėtųsi, kad visa Lietuva pamatytų savo Deives. E.Petraitienė prasitarė, jog galvojama apie rimtesnio albumo leidimą.
Albumas išleistas 2011 m. Varėnos rajono savivaldybės ir rėmėjų lėšomis.
Elvyra Petraitienė „Pažadintas Merkinės molis“ (parsisiųsti)
Deivės apsigyveno ten, kur ir turi būti – Alke, – sveikinu!
Tikrai gražu. Labai gražu. Ir ramu – kai Deivės Alke.
Nuostabūs Elvyros darbai labai džiugina ir stebina. Linkime sveikatos ir kūrybinių galių!
Galiu pranešti, kad Elvyros Petraitienės viena tokia-panaši Žemynos skulptūrėlė kartais apsilanko prie kiekvieną ketvirtadienį 18 val. Kauno pilies Santakoje uždegamo Aukuro. Kaip aš sakau, pasišilti savo pagoniškas ištiestas rankeles.
Nuostabios deivės, ačiū Elvyrai)
Maloniai kviečiame Panevėžiečius, norinčius savo rankose palaikyti ir pavartyti šį albumėlį, į saloną ‘Lino dovanos”, Laisvės aikštė Nr. 15.
Deivės yra tikros – įkūnytos Autorės rankomis ir dvasia, skleidžia gėrį, šilumą ir lietuvišką šviesą. Šių Deivių nuotraukos sušildė ir mūsų namus. Ačiū Autorei ir Alkui.
Pasaulinio lygio dirbiniai. Gražu stipru ir šviesu žiūrint į juos, Su tokiomis Deivėmis – mes nenugalimi.
Džiaugiuosi , kad Varėnos kraštas turi tokią nuostabią ir išsilavinusią menininkę. Dėkoju gerb. Elvyrai už bendradarbiavimą. Linkiu kūrybinės sėkmės , Deivių globos bei dažno kūrybinio džiaugsmo…
Močiutės rankos kuria stebuklus. Stebuklus, džiuginančius ir širdį ir sielą. Močiutės darbai sukelia tik šviesiausius jausmus, šviesiausias mintis, palieka tik šviesius prisiminimus. Linkiu nenustoti tobulėti ir kurti. Ačiū, Močiute, kad turiu iš ko mokytis, Jūs nuostabi!
Čia Jūsų močiutė? Pasisekė Jums Gedile.