Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija (SLTPĮK) kiek vėliau nei įprastai priėmė sprendimą dėl žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančios Kalbos premijos skyrimo. Šiais 2020 metais Kalbos premija skiriama iškiliam legendiniam lietuvių kalbininkui doc. dr. Aldonui Juozapui Pupkiui. Kalbos premija skirta už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos puslapių įamžinimą ateities kartoms.
A. J. Pupkis – vienas daugiausiai nuveikusių visuomenės kalbinio ugdymo organizatorių ir vykdytojų, pelnęs didelę pagarbą kalbininkų bendruomenėje ir visuomenėje. Į lietuvių kalbotyros istoriją jis įėjo kaip lietuvių bendrinės tarties normintojas, kalbos kultūros teorijos kūrėjas, kalbos rekomendacijų rinkinių rengėjas, vakarų aukštaičių kauniškių šnektų žodynų autorius ir bendraautoris. Kalbininko parengti Juozo Balčikonio ir Andriaus Ašmanto rinktiniai raštai, monografijos „Andrius Ašmantas: gyvenimas ir kūryba“, „Juozas Balčikonis ir didysis Lietuvių kalbos žodynas“, „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988“ – reikšmingas indėlis į lituanistinio paveldo tyrimus ir sklaidą.
Visuomenei A. J. Pupkis – šviečiamosios kalbinės veiklos dalyvis ir rengėjas, kalbos normų skleidėjas. Kalbininkas nuo pat XX a. 7-ojo dešimtmečio neatlygintinai darbavosi visuomeninėse lietuvių kalbos ugdymui skirtose organizacijose: 1968 m. – Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Lietuvių kalbos sekcijoje, 1997–2008 m. vadovavo Lietuvių kalbos draugijai. Svarbiausias ilgametės visuomeninės veikslo tikslas buvo taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimas žiniasklaidoje, viešajame gyvenime ir akademinėje srityje. Daugiau kaip dešimtmetį A. J. Pupkis buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, šiuo metu yra Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas.
Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar įstaigoms.
Apdovanojimą A. J. Pupkiui ketinama įteikti gruodžio 7 d. Valdovų rūmuose vyksiančiame iškilmingame renginyje „Kalbos vakaras“.
dėkoju už kiekvieną pastabą, kurią gaudavo Užsienio kalbų katedros kabinete (Masiliūno, Laučkos laikais) prie pat durų mašininke dirbusi studentė.
Pripažįstu, vis dar esu nuodėminga, bet jau gerokai mažiau – Tamstai AČIŪ!
Skaudu, bet tie, kas supranta lituanisto pareigą, kam ji įgimta, stumiami lauk iš mūsų senojo universiteto.
Nežinau, kaip Tamstai atrodo, bet man atrodo, jog mums reikia IŠRADIMO, – reikia atrasti tokią lietuvių kalbos logikos ir gramatikos dėstymo metodiką, kuri niekais pavers greitų algių jaunimui į galvą kalamą mintį, jog lietuvių(!) kalbai taisyklių nereikia (keista, kad Vakarų šalys taip nemano, išsk. kvaišalų mėgėjus), kad apskritai kiekvienas gali sau šnekėti ir rašyti savo tarpuvartės kalba. Visokių tokių metodikų bent jau prieš 40 ir daugiau metų mūsų universitete mokyti užsienio k. mokytojai, ir tai buvo veiksminga. Mūsų nuo darželio anglinamiems vaikams jau irgi reikia tokios metodikos.
Mokytojau – suburkite aplink save lituanistus bei matematikus (Algio Greitai nepaveiktus protus) – įkvėpkite juos sukurti tokią mokymo metodiką. Įtariu, jog lituanistams būtent matematikų pagalbos reikia, nes LK yra išskirtinė savo logika.
STIPRIOS SVEIKATOS ir KŪRYBINGŲ METŲ!
Tai jau tikrai,čia tikra legenda…ačiū už nuveiktus DARBUS.