Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) opozicijos nariai sausio 22 d. pasiūlė pradėti Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą dėl nuslėptų ryšių su rusų diplomatais.
„Šiandien mes turime labai aiškią situaciją, informacijos pakanka apkaltos komisijai pradėt, viskas. Tai reiškia, mes dabar komiteto nariai turime pakankamai supratimo ir informacijos apie galimai sulaužytą priesaiką“, – po NSGK posėdžio sakė opozicinių konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.
Apkaltai neprieštarauja ir komiteto vadovas, „valstietis“ Dainius Gaižauskas.
„Jei būtų pradėti rinkti parašai, be abejo, reikia pasirašyti šitą dalyką, tai turėjo būti padaryta dar 2018 metų sausio mėnesį“, – žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad apkaltos komisijos tyrimas ir NSGK atiekamas tyrimas būtų atskiri. Apkaltos komisija turėtų atsakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą dėl sulaužytos priesaikos, NSGK aiškinasi kausimus ne tik dėl I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais galimai keliamos grėsmės, bet ir Seimo pareigūnų, disponavusių informacija apie I. Rozova, veiksmus.
Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais Seime pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.