Vizito Briuselyje metu finansų ministras Vilius Šapoka susitiks su Europos komisaru, atsakingu už biudžetą ir administravimą Johanesu Hanu bei už Sanglaudos politiką ir reformas atsakinga komisare Elisa Fereira aptarti derybas dėl Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos bei Lietuvos pasirengimą Sanglaudos politikos lėšų panaudojimui po 2020 m.
2019 m. gruodžio mėn. ES Tarybai pirmininkaujanti Suomija pristatė atnaujintą derybų dėl 2021–2027 m. ES daugiametės finansinės programos (ES DFP) paketą. Jame siūloma, kad DFP, lyginant su pradiniu 2018 metų Europos Komisijos (EK) siūlymu, mažėtų iš viso 47 mlrd. eurų. Lietuva jau ne kartą išsakė kritišką nuomonę dėl Suomijos pasiūlymo.
„Mūsų netenkina nei pasiūlyta bendra biudžeto apimtis, nei finansavimo paskirstymas tarp politikos sričių ir valstybių narių. Komisijos siūlytas biudžeto dydis yra absoliutus minimumas, siekiant realizuoti naujas ES politines ambicijas bei įgyvendinti jau prisiimtus įsipareigojimus. Suomijos siūlymas reikštų, kad ES ateities deklaracijos ir liktų deklaracijomis, o anksčiau prisiimti įsipareigojimai virstų neįgyvendintais lūkesčiais. Nebuvome patenkinti tuo, kaip tarp sektorių ir šalių buvo paskirstytas biudžetas Komisijos siūlyme, tačiau Suomijos pasiūlymas mus dar labiau tolina nuo sutarimo“, – teigia finansų ministras V. Šapoka.
Esminis nuogąstavimas, kurį V. Šapoka planuoja aptarti su biudžeto ir administravimo komisaru J. Hahn, yra susijęs su Suomijos pasiūlytu Sanglaudos politikos finansavimo dydžiu Lietuvai. Suomija siūlo, kad lėšos, skirtos mažinti regioninius išsivystymo skirtumus, Lietuvai mažėtų maždaug 27 proc., lyginant su dabartiniu laikotarpiu. Tai – dar 3 proc. punktais didesnis mažinimas, palyginus su pradiniu EK siūlymu.
Pasak ministro, Komisijos, ir tuo labiau Suomijos siūlymas „yra neteisingas ir nepriimtinas“, atsižvelgiant į regionų išsivystymo skirtumus šalyje: nors visa Lietuva peržengė 75 proc. BVP ribą, skiriančią silpniausiai išsivysčiusius ES regionus nuo turtingesnių, tačiau, eliminavus Sostinės regioną, likusioje šalies dalyje BVP vienam gyventojui siekia tik 65 proc. ES vidurkio. Šioje Lietuvos dalyje gyvena trys ketvirtadaliai šalies gyventojų.
Nors atnaujintame derybų pakete kaimo plėtros finansavimas didinamas visoms ES šalims narėms, tiesioginių išmokų konvergencijai papildomos lėšos nenumatomos. Negana to, išlaikoma EK pasiūlyta formulė dėl tiesioginių išmokų paskirstymo tarp šalių, pagal kurią trys Baltijos šalys 2027 m. liktų su mažiausiomis tiesioginėmis išmokomis už dirbamą žemės hektarą. Sutartinių įsipareigojimų vykdymo srityje (Ignalinos atominės elektrinės uždarymas, Kaliningrado specialioji tranzito schema) išlaikomos EK pasiūlytos alokacijos, nors nuolat akcentuojama, kad toks finansinis pasiūlymas šių įsipareigojimų vykdymui yra nepakankamas. Paminėtina ir tai, kad, nors ženkliai mažinamas ES DFP dydis, įmokų į ES biudžetą korekcijų tam tikroms šalims galimybė išlieka. Tai, viena vertus, prieštarauja siekiui turėti paprastą ir skaidrią ES nuosavų išteklių sistemą, antra vertus, nėra sąžininga likusių šalių narių atžvilgiu.
Susitikimo su Sanglaudos ir reformų komisare E. Ferreira metu finansų ministras V. Šapoka aptars ne tik derybas dėl DFP, bet ir pasirengimą naujo laikotarpio finansavimo įgyvendinimui. Pasak ministro, neramina tai, kad lieka vis mažiau laiko iki naujojo periodo pradžios, o dar nėra sutarta dėl esminių finansinių klausimų. Ministro teigimu, derybos dėl ES Sanglaudos politikos reglamentų vyksta ne tokiu greičiu, kokio buvo tikėtasi, todėl būtina, kad EK laikytųsi valstybių narių sutartų supaprastinimų dėl Sanglaudos politikos reglamentų.
„Tikiu, kad naujoji Europos Komisija linkusi girdėti Lietuvos iššūkius. Lietuva palaiko ir pritaria visai Europai svarbiems tikslams, bet mano tvirtu įsitikinimu, taip pat svarbu yra matyti ir suprasti Lietuvai svarbius prioritetus“, – sako V. Šapoka.
