Per Laisvės gynėjų dieną, įkalbėjau savo draugą, Lietuvos savanorį Leonidą Chardiną, paskelbti jo paties darytų ir dar niekur nepublikuotų nuotraukų fotoalbumą apie Lietuvos karius-mirtininkus, kurie 1991 m. sausio-vasario mėnesiais buvo pačiame Aukščiausios tarybos pastate ir buvo pasiruošę ją apginti nuo iki dantų ginkluotos rusų kariuomenės – tankų, kulkosvaidžių ir automatais ginkluotų desantininkų… medžiokliniais šautuvais, savadarbiais prieštankiniais pabūklais ir lazdomis…
Žiauru matyti kaip ir kokiais ginklais buvo žmonės pasiruošę gintis, kiek juose buvo ryžto.
Matyt dauguma iš jų, kaip ir Leonidas, yra labai kuklūs – turi aukso vertės nuotraukas, bet niekur neskelbia, todėl nėra jais tinkamai pasirūpinta, dėl ko nemaža šių gynėjų dalis skursta.
Prašau, pasidalinkite šia nuoroda, kad niekas nebūtų pamirštas ir bent jų vaikai ir anūkai galėtų jais didžiuotis
Leonidas Chardinas – kaunietis, gimęs 1947 m. gegužės 25 d. Mokėsi Kauno Jono Jablonskio vidurinėje mokykloje, Kauno profesinėje mokykloje Nr. 22, kurioje įgijo elektriko specialybę, studijavo Kauno politechnikos institute.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir 1991 m. pradžioje kilus sovietinei agresijai, L. Chardinas buvo Lietuvos Aukščiausioios Tarybos gynėju. 1992 m. sausio 9 d. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Nuoširdus AČIŪ Fotografui – nuostabi galimybė vieniems save jaunus pamatyti, seniems tėveliams – savo vaikus.
Kokie gražūs veidai – kokia RAMYBĖ juose, pasitikėjimas savimi!
Gražių užrašų pamačiau, kai kuriuos dar prisimenu…
TASS – v unitaz
Liudi Litvy – prostite nas za svinju Nevzorova
Lietuvos žmonės – žemaičiai visada su jumis!
Ačiū dar sykį.
Būtina prigaminti šimtus kopijų kopijų, kad ir Genocidas, ir istorijos muziejus ir kariuomenė, bibliotekos, MOKYKLOS ir kt. institucijos jų turėtų!
O kas mato savo savivaldybės žmones – kad pasidėtų atminimui, rajono istorijai rašyti, įv. minėjimams, mokykloms. .
Ačiū kad parodėt šias nuotraukas, labai keistas jausmas visa tai prisiminti. Netikėtai net save pamačiau, tuo laiku teko ten 5 paras pagyventi.. Miegodavom rūbinėj ant grindų, pamenu kaip Prunskienė dėl mūsų ten gulinčių bambėjo anksti ryte virš galvos kabindama paltą. Turėjau ir aš ten fotoaparatą, deja juosta buvo apšviesta kai grįžęs namo ją išryškinau.
Kukliai, tyliai ir galingai.
Didžiausia padėka Alkui, – pradžią Lietuvos istorinės praeities įvykių skelbti pradėjus
(galbūt atsiras-atgims jau ir lietuviškoji spauda, dienraščių numarintų atlaikyne atgims),
galingiausias dėkui Lietuvos savanoriams: Leonidui Chardinui, Stepanui Zepčiukui.
O ALKO bendruomenei jau metas – pirmam žingsniui, valiai ir garsui LIETUVOS HIMNO sugrąžinimui
– jiems: Leonidui Chardinui, Stepanui Zepčiukui, idant turėtų atgimsiančios Lietuvos Valstybės valia
Lietuva, Tėvyne mūsų
Tu didvyrių žeme,
Iš praeities Tavo sūnūs
Te stiprybę semia.
Tegul Tavo vaikai eina
Vien takais dorybės,
Tegul dirba Tavo naudai
Ir žmonių gėrybei.
Tegul saulė Lietuvos
Tamsumas prašalina,
Ir šviesa, ir tiesa
Mūs žingsnius telydi.
Tegul meilė Lietuvos
Dega mūsų širdyse,
Vardan tos Lietuvos
Vienybė težydi!
Būtent – ne sinoptikų saulė LietuvoJE,
Bet Tautai šviečianti Saulė LietuvOS
Ačiū už nuotraukas. Norėtųsi didesnės raiškos Jautūbėje, kad bent gynėjai galėtų tas nuotraukas įsidėti į savo albumus. Žinoma tos nuotraukos turėtų būti ir plačiau viešinamos, o bent žuvusieji ir sužeistieji turėtų būti vadinami didvyriais.
,,Lietuva, Tėvyne mūsų
Tu didvyrių žeme,”
Himne jie ir minimi.
Būdamas ten, viduje, Autorius rizikavo tiek pat, kiek ir savanoriai, šauliai ir visi ten buvę. Ar jam buvo oficialiai padėkota, kaip ir kitiems gynėjams, ar buvo apdovanotas? Jei ne – taip pats laikas, kol dar ne vėlu! Kad vaikai ir anūkai turėtų įrodymą, kad didžiuotųsi savo tėtuku bei seneliu!
O ar jis žino, jog jo protėviai iš Prancūzijos? O Prancūzija žino, kad turi juo didžiuotis?
Gal jis net ir pačiam Makronui šį bei tą į-aiškintų, ko jam Europos istorija bei atsakingesni ir arčiau žemės esantys politologai niekaip į-aiškinti negali?
Puiki ideja! Nuosirdus ACIU nuotrauku autoriui ir, zinoma, Alkui suteikusiam tokia galimybe.
Kazin kodel Sausio 13 istorija viesoje erdveje vis meginama patrumpinti, iskarpyti, permontuoti – o cia autentiski faktai. Nuostabu. Tikekimes kad tai bus tik pradzia ir mes galesime pamatyti ir daugiau iamzintu to meto akimirku……..
p.s labai aciu ir uz tai kad galejau pamatyti ir savo sunu, tuomet vos 22-ju ir su visomis garbanomis kuriu dabar nelabai ir belike…..
Leonidas Chardinas už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas tik Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Mano nuomone Sausio 13-osios įvykiuose sužeistieji, žuvusieji ir Seimo bei televizijos bokšto viduje buvusieji turėtų būti apdovanoti aukščiausiais apdovanojimais Vyčio kryžiaus ordino Didžiaisiais kryžiais, bet ne trečio ar kito laipsnio Vyčio kryžiaus ordinais.
Ordino laipsniai:
Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius yra ordino 1-asis laipsnis
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius (2 laipsnis)
Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (3 laipsnis)
Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (4 laipsnis)
Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (5 laipsnis)
Yra dar metai laiko iki 30-ųjų metinių ir per tą laiką reikia raginti Vyriausybę, Seimo Pirmininką ir jo pavaduotojus, Ministrą Pirmininką, Vyriausybės narius, kad teiktų prezidentui siūlymus.
Teikimai ordinų kancleriui pristatomi ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki apdovanojimo dienos – Vasario 16 – osios arba Liepos 6-osios. Juose pateikiama kiekvieno kandidato biografija, nuopelnų aprašymas, duomenys apie ankstesnius valstybės apdovanojimus, nurodymas, kokiam apdovanojimui pristatoma, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Už valstybės apdovanojimui teikiamų asmenų duomenų tikrumą atsako juos teikiančios organizacijos, institucijos ir pareigūnai. Teikimai apdovanoti valstybės ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais svarstomi Apdovanojimų taryboje. Jos išvados pateikiamos Respublikos Prezidentui, tačiau Respublikos Prezidentas gali apdovanoti ir Apdovanojimų tarybai nesvarsčius. Ordiną iškilmingai įteikia Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.
grazus pasiulymas, taciau net is siose nuotraukose matomu ne visi gave net ir Sausio 13-osios atminimo medalius…… Bet juk tenai buvo ne del medaliu ir apie tai tuomet net minties juk nebuvo……
K. Prunskienės ir E. Bičkausko viešnagė Maskvoje: M. Gorbačiovas elgėsi kaip katinas, pridaręs į miltus Kas vyko 1991 m. sausio 13-osios išvakarėse?
– lrytas.lt/kultura/istorija/2021/01/09/news/k-prunskienes-ir-e-bickausko-viesnage-maskvoje-m-gorbaciovas-elgesi-kaip-katinas-pridares-i-miltus-17837461/
,,Literatūroje ir mene” jų nuotraukų archyvas prieinamas. Gal rasiu, kur stovėjome to meto Šeškinės gale?