Prieš trejus metus, 2016 m spalio 28-ąją, šalies akademinės bendruomenės atstovai, pasipiktinę per mažais atlyginimais, prie Vyriausybės surengė piketą. Oficialiai skelbiama, kad jų algos padidėjo net 40 proc. Tačiau kodėl mokslininkai nesidžiaugia? Nes net padidinus algas dažnas neuždirba nė 1000 eurų.
Tąkart piketuotojai teigė, jog valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų – asistentų, lektorių, jaunesniųjų mokslo darbuotojų – atlyginimai yra 25-30 proc. mažesni už šalies atlyginimų vidurkį, kuris 2016 m. trečiąjį ketvirtį siekė 615,9 euro į rankas. O jaunesnieji moksliniai darbuotojai vidutiniškai teuždirbdavo 450 eurų, lektoriai – 440 eurų.
Algos padidėjo – skurdas neatsitraukė
Pikete prieš trejus metus dalyvavo ir Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai. Šio instituto Sakytinės tautosakos skyriuje dirbanti Lina Leparskienė, vadovaujanti ir instituto darbuotojų profsąjungai, buvo atvira:
„Vyriausybė tąkart paskelbė atlyginimų didinimo viešajame sektoriuje strategiją, o apie mokslinius darbuotojus net neužsiminė. Po piketo bendravome su Vyriausybės kanceliarija, dalyvavome keliuose posėdžiuose. Žadėjo, kad atlyginimai sieks 150 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio. Per dvejus pastaruosius metus atlyginimus pakėlė, kasmet po 20 proc., bet nepavejame vidutinio šalies atlyginimo – 817,8 euro į rankas.
40 proc. pakėlimas per pastaruosius dvejus metus buvo tik būtinoji pagalba, nes prieš trejus metus mūsų atlyginimų situacija apskritai buvo baisi. Bet dabar, jei šiemet atlyginimų 20 proc. nedidina, vėl krentame į skurdo lygį.
Institutas turi užmokesčio fondą, užmokestis apskaičiuojamas skirtingais koeficientais. Pavyzdžiui, aš, mokslo darbuotoja su maksimaliu koeficientu, gaunu 800 eurų į rankas. O jaunesniojo mokslinio darbuotojo atlyginimas nesiekia net doktoranto stipendijos. Su labai kvalifikuotais žmonėmis taip elgiamasi šalies ekonomikai augant! Visiškai negalvojama apie švietimo prestižą. Nėra nė vieno politiko, kuris kalbėtų apie mokslo, švietimo prestižą. Tą mokslo bendruomenę labai lengva sunaikinti.
Šiemet mūsų atlyginimai visai nebus keliami, nors nuo pavasario buvo kalbėta, jog kels. Oficialiai pateikiami šalies akademinės bendruomenės atlyginimų vidurkiai, tačiau jie apskaičiuojami labai nekorektiškai. Reikia atskirti gryną atlyginimą ir gautą už projektus, nes tų projektų vienais metais yra, o kitais gali ir nebūti.
Projektai yra privaloma mokslo dalis. Jei neimsi – būsi išbrokuotas kaip mokslininkas.
Nuo 2017 metų iki 2019 metų šalyje jaunesniojo mokslinio darbuotojo atlyginimas vidutiniškai pakilo nuo 426,47 euro į rankas iki 607,60 euro. O mokslo darbuotojo nuo 534,58 euro iki 786,03 euro. Matome, kad labai didžiuotis nėra kuo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) apskaičiavo, kad norint toliau didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimus 2020-2021 metais po 20 proc., o vėliau iki 2025 m. po 10 proc., tai sudarytų 186,1 milijono eurų. Šiemet balandžio 18-ąją Vyriausybės kanceliarijoje tarėmės dėl patikslintų akademinės bendruomenės siūlymų. Kasmet nuo 2020 metų didinti atlyginimus po 10 proc. Tam prireiktų iki 2025 metų 129,5 milijono eurų. Buvome susitikę ir su prezidento patarėjais. Visi supranta, kad negerai, bet švietimo neįvardina kaip valstybės prioriteto. Vyriausybės kancleris ir ministerija lėšų poreikį kitų metų biudžetui teikė, bet į jį neatsižvelgta. Mano, kad tų gautų 40 proc. mums jau pakaks.“
Kantrūs žmonės
Klaipėdos universiteto Baltų regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas Vasiliauskas sakė, kad dėstytojų atlyginimai yra už skurdo ribos. Jų atlyginimai mažesni nei mokytojų, tačiau mokytojai yra didesnė jėga, todėl su jais valdžia labiau skaitosi. O kodėl mokslininkai vis vien lieka dirbti universitetuose?
„Matyt, iš pašaukimo, – svarstė istorikas E.Vasiliauskas, – dabar doktorantų stipendijos didesnės nei dėstytojų. Prieš, regis, trejus metus akademinės bendruomenės atstovų piketas prie Vyriausybės buvo dėl per mažų atlyginimų. Jau treji metai praslinko. Vadinasi, akademinėje bendruomenėje visi labai kantrūs žmonės.“
Padidino? Visiškas blefas!
O Vytauto Didžiojo universiteto docentas, politologas Bernaras Ivanovas teigė, kad dėstytojų algų padidinimas 40 proc. yra blefas:
„Tik skaičiavimo metodiką pakeitė. Nepadidėjo nė 10 proc. ir kitų metų biudžete atlyginimų pakėlimo neliko. Mokytojams bent 53 milijonus iš 117 prašomų duos, o dėstytojams – nieko. Kaip išlaikyti šeimą? Aš pats jau nedėstau, dirbu tik prie projektų. Bet kai dėsčiau, mano atlyginimas už etatą buvo 475 eurai į rankas. Už europinį projektą per mėnesį gali gauti tiek, kiek dėstydamas pusę metų. Dar gali kiek uždirbti iš ekspertinių projektų, o Mokslo tarybos projektai – tik blusoms vaikščioti.
Universitetus iš pradžių sužlugdė Gintaro Steponavičiaus krepšelio reforma. Negirdėta pasaulyje. Kalbėjausi su juo, o jis, matyt, galvojo – tu durnas, kažkoks docentėlis, o aš – ministras. Eik į mišką.
Universitetai pradėjo kaip parduotuvės tarpusavyje konkuruoti. Dar pedagoginį universitetą uždarė – nors tai visiškas pamišimas, farsas, nusikaltimas prieš protą.
Lenkijoje vidutinis dėstytojo atlyginimas – 3000-4000 eurų, Šveicarijoje 10 tūkst. frankų. O Lietuvoje tegul parodo, kiek dėstytojų universitetuose net etato neturi. Dirba už 0,15, 0,5, 0,75 etato. Valdžia nesupranta, jog ne sienos, bet žmonės yra universitetas. Lietuvoje universitetų dėstytojai yra baudžiauninkai.“
Situaciją komentuoja Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius, profesorius Alfonsas DANIŪNAS:
Ar mūsų absolventai lieka universitete dirbti mokslinį darbą? Taip, reikalai šiek tiek gerėja pastaruosius kelerius metus. Gal mūsų universiteto prestižas visuomenėje gerėja. Jeigu jaunas žmogus pas mus lieka, tai teisingas kelias stoti į doktorantūrą ir siekti mokslinio laipsnio. Per pastaruosius dvejus metus doktoranto stipendija padidėjo beveik dvigubai. Į rankas jau gauna apie 800 eurų. Pastebiu, kad ir studijuoti ateina labiau motyvuoti žmonės.
Per pastaruosius dvejus metus Vyriausybė du kartus padidino dėstytojų bazinę algą ir ji dabar padidėjusi 40 proc., bet prieš tai dešimt metų nebuvo nei euru, nei litu didinama. Nors viskas nuolat brango. Gerai, kad bent dabar šiek tiek kompensuota.
*Mokslinio tyrimo institute (MTI)
Šaltinis – Vyriausybės strateginės analizės centras STRATA
