
Kad ir kaip netinkamai iškeltas šis klausimas, vis dėlto jis skamba aktualiai. Nes jis atveria įsisenėjusią problemą, kuri daug gilesnė nei apima šis konkretus klausimas.
Plačios žiedinės savivaldybės apie didesnius Lietuvos Respublikos miestus yra viena iš šalies savivaldos problemų. Viešoji infrastruktūra, viešojo transporto maršrutai, darbo vietos, gydymo ir mokymo įstaigų tinklas, etc. – visa tarsi bendra ir tuo pačiu atskirta, padalinta tarp skirtingų juridinių subjektų. Elementaru, jog daug kur reikia sutarimo ir bendrų sprendimų, o juos pasiekti ne visada pavyksta. Tad problema egzistuoja.
Tačiau mechaniškas žiedinių rajonų prijungimas prie miestų tikrai nėra tinkamiausias sprendimas, kaip kad siūlo dabartinis Kauno meras. Jau girdėjome, Kaunas plečiasi ir savo teritorija pranoksta Paryžių? Akivaizdu, kad apžiojama daugiau negu galima suvirškinti. Yra panašumų su neperseniausiai įvykdytu Krymo prisijungimu. Ir jei tik Kauno meras turėtų savo kariuomene, jis neabejotinai ja pasinaudotų, o gyventojus prispaustų taip, kad šie nė necypteltų.
Jokios apklausos čia padėti negali. O ir rengiamos jos nebe pirmą kartą. Kiek man žinoma, paskutinė panaši apklausa buvo rengta gal prieš dešimt metų. Ir kas iš to, jog gyventojai nenori arba nori – ne jie gi sprendžia. Jų nuomone tik selektyviai (kai norima) pasiremiama arba ji (kai patogiau) paprasčiausiai ignoruojama. Be to, visi žinom, jog viešąja nuomone nesunku manipuliuoti, taigi pakreipti sau naudinga linkme.
Gilesnė problema arba tikroji šio reikalo esmė yra pati lietuviška savivalda. O tiksliau – jos nebuvimas. Lietuvoje yra vietvalda, t. y. tam tikroje vietoje (geriausiai iš Vilniaus) valdoma teritorija, bet ne tos teritorijos žmonėms atstovaujanti ir juos įgalinanti savivalda. Kuo didesnė teritorija, tuo sudėtingiau savivaldą įgyvendinti. Tačiau demokratinėje šalyje žmonės turi patys spręsti jų teritorijos klausimus (ypač savivaldos lygmeny), o ne nuolankiai vykdyti aukščiau priimtus sprendimus. Tad vietos valdžia turi būti kuo arčiau žmonių – tai savivaldos esmė.
Seniūnijos tarsi įsteigtos turint galvoje šią intenciją, bet jos turi ne tik ribotus išteklius, bet ir ribotas kompetencijas, taigi per mažai galimybių tiesiogiai spręsti žmonių reikalus. Negana to, seniūnai nėra renkami, o yra administraciškai paskiriami. Dažnai jie būna menkai susiję su teritorija, kurioje seniūnauja. Renkamų seniūnijų tarybų taip pat iki šiol nėra. Šio pobūdžio klausimai Lietuvoje keliami jau keli dešimtmečiai, bet rezultatų vis nėra. Todėl prasmingiau būtų naujai inicijuoti diskusijas apie realios, t. y. kelių (dviejų arba trijų) pakopų – nuo valsčių, seniūnijų iki savivaldybių – savivaldos atsiradimą Lietuvoje, o ne apie vienos ar kitos didesnės savivaldybės norą prisijungti dar kelias papildomas savivaldybes, taigi dar padidėti.
Netgi kalbant apie trečiąją, stambiausiąją savivaldos pakopą, regis, daug geresnis variantas būtų kelios (o ne viena) savivaldybės ne tik Kauno rajone, bet ir pačiame Kaune. Iš tikro toks modelis jau veikė, jo išradinėti nereikia. Sovietiniais metais Kaunas buvo padalintas į tris rajonus, įvertinant žmonių tarpusavio ryšius, jų susisiekimo ir valdžios pasiekiamumo galimybes. Dvi Kauną vagojančios upės tuomet buvo natūralios Vykdomųjų komitetų (+-Savivaldybių atitikmuo) ribos. Nesakau, kad privalome perimti šį modelį, bet naujai jį apsvarstyti būtų visai ne pro šalį. Dabartinis Kauno meras, beje, aktyviai darbavosi viename iš tų vykdomųjų komitetų, eidamas tai sistemai svarbias pareigas, tad turėtų puikiai prisiminti tokios padėties privalumus bei trūkumus.
Baigiant dar viena mintis pamąstymui – Vilniuje ar Kaune dabar renkamas miesto tarybos narys „atstovauja“ kokius 7 ar 10 tūkstančių žmonių, tuo tarpu tipinio Lietuvos rajono Tarybos narys – „tik“ kokį tūkstantį ar mažiau gyventojų. Pakanka šių, akis badančių disproporcijų, kad plika akimi matytume esamos „savivaldos“ trūkumus. Bet ar norima juos matyti?
Krikščioniška demokratija teigia labai paprastai: visose srityse reikia decentralizuoti tiek, kiek įmanoma, ir, priešingai, centralizuoti tik tiek, kiek būtina.
Autorius yra Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininkas
Panaikinant tas žiedines savivaldybes aplink miestus. Jas išdalinti kitoms savivaldybėms o artimas gyvenvietes prijungiant prie miesto.
Gyvename Lietuvoje be sienų, tai, jei norime lietuvybę išlaikyti gyvą visoje teritorijoje, reikalinga telkti ne šalies viduryje – Kaune ir Kauno savivaldybėje, o pakraštinėse šalies dalyse. Ugdyti pakraštiniais traukos, lietuvybės telkimosi centrais tokius miestus, kaip Šiauliai, Alytus, Utena, Vilkaviškis, Tauragė ir pan. Taigi strategiškai Kaunas ir Kauno rajonas valstybiškai neturėtų būti subsidijuojamas, kas daroma iki šiol. Bet reikalinga rūpintis, kad savo dydžiu ir lietuvybe Šiauliai, Alytus, Utena, kiti paktaštiniai centrai, pirmiausiai Klaipėda prisilygintų Kaunui. Taigi ne Kauno rajoną derėtų prijungti prie Kauno, o atvirkščiai – lietuvybei sklaidytis, remiant valstybei, iš jo kaip šalies vidurio į pakraščius…
Gerbiamoji, kad tokia nelaimė (atlietuvinimas), gink Dieve, iš tiesų neįvyktų, seniausiai ir profesionaliai rūpinamasi Vilniaus krašte (pasitelkiant gerąją tarpukario praktiką): sumažėjus vaikų rajono mokyklose, „privilegija“ būti pirmoms uždarytoms priklauso lietuviškoms m-kloms, o jų mokiniai nukreipiami į lenkiškas m-klas.
Keista, bet ir kitur savivaldybės užsikrėtė ta „gerąja praktika“. Aklumas, ar gobšumas tenkinamas net ir paaukojant tautos ateitį?
Žr. mokytojų komentarus po Navicko str. Respublikoje:
„Ponui A.Navickui 2019 spalio mėn. 01 d. 21:45:28
Jeigu jūs vienodai teisingas moksleiviams ir mokytojams pasidomėkite:
Kupiško rajone, Adomynės miestelyje mokyklos uždarymo klausimu nuo
š.m. rugsėjo 1 d.Pastatas puikus, mūrinis, neseniai gražiai renovuotas –
dar tebėra pilnas MOKINIŲ šilumos ! PADĖKITE sugrąžinti mokinius ir
mokytojus į savo mokyklą! Kodėl buvo UŽDARYTA MOKYKLA ?
Miestelyje veikia:
dvaras ( valstybinis) .kuriame veikia muziejai,
bažnyčia, paštas, pieninė, kavinė, dvi parduotuvės, o
MOKYKLA UŽDARYTA??? Mokyklos pastatas stovi prie bažnyčios.
Aplinka gražiai išpuoselėta .Čia pat prūdas, kurio pakrantės nuostabiai
sutvarkytos!
Visą šį grožį vaikai turi palikti ir vykti kitur, už keliolikos kilometrų !
Mokytojai visi neteko darbo.PADĖKITE – dar ne vėlu !
Savivaldybei, matomai, Adomynės mokyklos likimas neberūpi .
Spaudoje rašė, kad Kupiškio rajono meras nušalintas iš pareigų –
vyksta tyrimai dėl didelių pažeidimų .“
„ Danutė 2019 spalio mėn. 01 d. 20:56:11
Na nedirba gerai ŠMSM.Bet.didžiausias blogis ne mokytojų atlyginimai ,
o mokyklų uždarinėjimas kaimuose ir miesteliuose ! Net pradinukai
turi keltis labai anksti ,kad nepavėluotų į geltoną autobusą .Po pamokų
dar dvi valandas laukti,kol vyresni baigs 6 -pamokas ir tik tada visus
parveš namo .
Kodėl p.Navickas į tai nereaguoja ? Viešai negirdėjome nei ŽODŽIO ?
Juk ir mokytojams tada dar blogiau – jie nebegauna JOKIO atlyginimo !
Kodėl p.Navickas tyli, kad prie “koncervų” buvo uždaryta labai daug
mokyklų? Ponas tyli – nes paaiškės tiesa – kiek kuri valdžia nesirūpino
mokytojų atlyginimais ir mokinių gerove?”
Taigi, LT lietuviškų m-klų likimas paliktas savieigai bei sauvalei, o apie kitataučių m-klas kadrilius šokame? Ir nė viena kontrolės tarnyba, nei VSD to nepastebi. Ar TAUTOS SUKURTOS VALSTYBĖS TAUTIŠKUMO APSAUGA nėra VSD priedermė? Tautos sukurta valstybė = būtent ŠIOS, o ne atvykėlių kitataučių tautas puoselėti sukurta valstybė. Jiems nedraudžiama patiems privačiai savo kalbos išsaugojimu pasirūpinti, tačiau valstybės pinigus tam švaistyti, uždarant savo tautiškas m-klas, jau yra atviras kenkimas tautos išlikimui… O turėtų atsižvelgti ir į UNESCO įspėjimą. Jis mums ant lėkštutės padėtas, bet mes tingime ranką ištiesti ir tuo pasinaudoti?
Visos kontrolės tarnybos turi inventorizuoti esamą padėti, atsižvelgdamos į VISUS teisinius bei konstitucinius principus. Būtina užkirsti kelią, kai mokykloms naujinti skirti pinigai VAGIAMI iš ŠVIETIMO, kad verslui pastatą su visa sutvarkyta aplinka padovanotų!
Valstybės pakraščiuose esančių m-klų apsaugą reikia pradėti nuo Tarpt. Teisės įstatymų dėl okupacijos padarinių teisėtumo nepripažinimo. Mūsų „TM“ yra okupacijos laikų padarinys ir palikimas. Tiek okupanto palikuoniams (kolonistams), tiek jų veiksmų padariniams (tarp kitų ir jų atneštai kalbai) nepriklauso jokios privilegijos, juolab – TM statusas! Pretenzijos į TM statusą yra niekinės (kaipo siekis įtvirtinti okupacijos padarinius). Iš ŽT ir TMAPK pusės – TMAPK irgi pažymi, jog atvykėliams TM statusas nepriklauso. Ir nesvarbu, kas tas atvykėlis – ar žmogus, ar jo atnešta ir primesta kalba, kuria šiandien kalba jis, arba jo nutautinti vietiniai žmonės!..
Kada turėsime tokią valdžią, kuri rūpinsis savo nacionaline valstybe, jos tauta-įkūrėja, jos gerove, o ne kaimynų žemių išplėtimu?!!
Nesuprantu Seimo vyrukų (politikais jų nepavadinsi. Jei jie politikai, tai katros valstybės? Ir kodėl MES juos ten tiek metų laikome ir išlaikome?) – veržiasi valdžion per visų galvas, gerkles vieni kitiems perkanda, o užlipę į savo sostus, realią valdžią (pradedant valstybės pakraščiais) perleidžia kaimynėms?
„Dirba” akurat, pagal sovietmečio šūkį: Ty, rabota, nas ne bojsia – my tebia ne troniem!” Svarbu tik algą pasiimti, o „raciomą” gali papildyti ir kokiomis pačių įvairiausių rūšių padėkutėmis iš kaimynių? Nebūtinai sau – galima ir palikuonių ateitimi pasirūpinti?
pszepraszam, panowie, – racioNą
Paskutiniu metu pasidarė labai sudėtinga keliauti viešuoju transportu į Garliavą. Ar tik tai nėra dirbtinai bloginamas susisiekimas tam kad žmonės „savo noru“ balsuotų už Garliavos prijungimą prie Kauno?
Aš už Kauno miesto plėtrą. Plečiasi pasaulyje tik gyvybingi miestai. Priekaištas,,krikščioniškajam“ autoriui – Kauno miesto plėtrą lyginti su Krymu, tai jau žemiau plintuso…
Kožna lazda su dviem galais. Miestų auginimo kaimų sąskaita antrasis galas yra tas, kurs itin skaudžiai trinkteli.
Skurdo nekankinamoje, protingai tvarkomoje valstybėje kaimas yra atrama, kūnu ir siela sveikas tautos stuburas.
O, man tai visai patinka. Puiki idėja tiesą sakant. Kaunas gali tapti didesnis už Wilenski portugalų vištidę. Nuostabu.
Iš esmės, tai Kaunas yra lyg koks mūsų miestas invalidas, gautantis iš valstybės nuolatinę pašalpą, susidarančią per rajonui suteiktą gal apie 600 ha ploto LEZ’o mokestines lengvatas. Mokesčiai mokami kas mėnesį, taigi ir mokestinė lengvata kaip pašalpa susidaro nuolatinė. Tai kas, kad taip kiti gali būti skriaudžiami. Dabar tuo žemių prisijungimu, matyt, dar siekiama sau naudos valstybės – kitos Lietuvos dalies sąskaita. Žodžiu, kol “valstiečiai” valdžioje – reikia griebti… Juk “Kaunas yra Kaunas”, – neveltui sakoma…