Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, remiamas Vasario 16-osios fondo, baigė antrąjį archeologinių tyrimų Bedugnės kapinyne sezoną. Po trijų savaičių tyrimų archeologai sako, kad dabar aiškėja daugiau detalių apie elitinių Vytauto laikų raitelių laidojimo apeigų ritualus.
Bedugnės kapinynas, esantis netoli Senųjų Trakų, į archeologų dėmesio centrą pateko prieš septynerius metus, tačiau išsamūs kapinyno tyrimai prasidėjo tik pernai.Archeologiniams tyrimams vadovavęs dr. Gediminas Petrauskas teigia, kad per 3 ekspedicijos savaites – liepą ir rugpjūtį – komanda ištyrė 20 kv. m. plotą. Viduramžius menančiame kapinyne archeologai aptiko degintinių kaulų ir daugiau nei 100 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų ir kitų mirusiuosius į pomirtinį pasaulį lydėjusių daiktų.
Archeologiniai Bedugnės kapinyno tyrimai atskleidė, kad elitiniai Vytauto kariai raiteliai buvo sudeginti laužavietėje, o jų palaikai kartu su ugnyje apsilydžiusiomis įkapėmis ir jų fragmentais, sudaužytų puodų šukėmis, anglimis bei degėsiais buvo išberti pačiame žemės paviršiuje.
„Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai buvo laidojami juos deginant kartu su žirgais, tačiau elitiniai Vytauto laikų kariai raiteliai Bedugnės kapinyne buvo laidojami be jų. Stebina tai, kad puošnūs raitelio ir žirgo ekipuotės elementai – balnakilpės, pentinai, sidabruoti kamanų apkalai, žirgo kanopas tvirtinusios ledvinės – buvo paaukoti (ir ne kartą!) vienoje ir toje pačioje kapinyno dalyje. Tai leidžia kalbėti apie reikšmingus ir šiandien dar mažai pažįstamus XIV a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karių raitelių laidojimo apeigų ritualus“, – teigia Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas G. Petrauskas.
Kaip ir pirmaisiais ekspedicijos metais, Bedugnės kapinyno tyrimuose dalyvavo moksleiviai iš Akmenės, Jonavos, Joniškėlio, Papilės, Skaudvilės, Trakų Vokės ir Vilniaus, gausus studentų, savanorių ir talkininkų būrys, iš viso beveik keturios dešimtys Lietuvos valstybės ir tautos istorijai neabejingų žmonių.
Tyrimai sulaukė vietos gyventojų dėmesio, ekspediciją surengtų atvirų dienų metu lankė ekskursijos, vaikai buvo mokomi archeologinių tyrimų metodikos pagrindų.
2020 m. archeologinius tyrimus planuojama tęsti, o artimiausią pavasarį apibendrinti rezultatai bus pristatyti plačiajai visuomenei. Bedugnės kapinyno tyrimus rengia Lietuvos nacionalinis muziejus ir VšĮ Prigimtinės kultūros institutas, juos remia Vasario 16-osios fondas.
Apie Vasario 16-osios fondą
Vasario 16-osios fondą įkūrė ir milijoną eurų paskyrė koncernas „MG Baltic“. Fondo tarybą, kuri vertina paraiškas, sudaro visuomeniniais pagrindais dirbantys istorijos ir didelių projektų bei finansų valdymo patirties turintys specialistai. Paraiškas pateikti galima www.vasario16fondas.lt užpildžius formą ir atsiuntus ją el. paštu v16@mgbaltic.lt.
