Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai grįžo į Bedugnės kapinyną, esantį Senųjų Trakų apylinkėse, ir tęsią pernai pradėtus archeologinius tyrimus.
Pasak vykdomų archeologinių tyrimų vadovo Gedimino Petrausko, praėjusiais metais pavyko išsiaiškinti, kad Bedugnėje XIV a. buvo laidojami elitiniai kariai raiteliai, o nedidelis atstumas iki Senųjų Trakų – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės – liudija ypatingą kapinyno reikšmę Lietuvos istorijai.
Bedugnės kapinyne archeologai aptiko sudegintų mirusiųjų palaikų ir daugiau nei 300 XIV amžiaus degintinių kapų įkapių: kario ginkluotės elementų, šarvų detalių, puošnių žirgo kamanų apkalų, svarstyklių svarelių ir daug kitų radinių.
Beveik dvi dešimtis moksleivių, studentų, savanorių ir talkininkų subūrusi archeologinė ekspedicija per tris savaites sieks surinkti naujų duomenų apie Vytauto laikų karius raitelius, jų laidojimo būdą, atskleisti kapinyno santykį su netoliese esančia Senųjų Trakų piliaviete.
Archeologinius tyrimus rengia Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su VšĮ Prigimtinės kultūros institutu, tyrimus remia – Vasario 16-osios fondas.
Tik vienas netikslumas — XIV amžiuje nebuvo Lietuvos kunigaikštystės. Tad ir Senieji Trakai tegalėjo būti tk Lietuvos Karalystės viena sostinių. Juk net aršiausi priešai kryžiuočiai ir Kęstutį, ir Algirdą dviem laikė karaliais. Žr. A, Bučys “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de fakto ir de jure Viduramžių Europoje”.