Meilę gyvūnui daugelis šeimininkų išreiškia maistu. Tačiau, jeigu tas maistas nesubalansuotas, noras šunį ar katę palepinti gali baigtis liūdnai – juos net suluošinti. Su tokiais atvejais susidūrusi veterinarė Vaida Misiūnienė sako, kad tiek nepakankamas, tiek per didelis vitaminų ir mikroelementų kiekis gyvūno racione gali rimtai sutrikdyti jo sveikatą. Deja, vis dar didelė dalis šeimininkų nežino, kaip teisingai maitinti savo keturkojus draugus, todėl į veterinarijos kliniką atvedami gerokai nutukę šunys ar katės su iškrypusiu stuburu.
„Ateina žmogus ir skundžiasi, kad paralyžiavo jo katę. Matome – iškrypęs stuburas. Pradėjus gilintis, paaiškėja, kad kačiukas labai mėgsta kepenėles, tad šeimininkas ir duoda kepenėlių kiekvieną dieną, ir pakankamai daug. Kepenėlėse gausu vitamino A, kurio perteklius būtent ir pažeidžia gyvūno stuburą. Šunims tai pasireiškia ne taip greitai, bet katėms gan greit stuburas iškrypsta ir kyla įvairių neurologinių problemų“, – apie nesubalansuotos mitybos pasekmes pasakoja „Vaidos klinikos“ vadovė.
Nesubalansuotos mitybos požymiai
Nesubalansuotą mitybą pirmiausiai išduoda apskritai padidėjęs šuns sergamumas – negaudamas reikalingų vitaminų ir mikroelementų, nusilpsta imunitetas. Kad racione trūksta ar yra per daug vitaminų ir mikroelementų, rodo ir kilusios odos problemos – pleiskanojimas, bėrimas, niežėjimas, gali pradėti slinkti kailis. Taip pat nesubalansuota šuns mityba gali sukelti virškinimo sistemos sutrikimų, pvz., šuo gali pradėti viduriuoti arba, priešingai, jam užkietėja viduriai. Keturkojo liesumas ar nutukimas – taip pat signalizuoja apie nesubalansuotą racioną.
„Pavojingi požymiai tie, kurių šeimininkai iš pradžių nepastebi. Maistinių medžiagų trūkumas ar perteklius mažiems šuniukams gali sukelti kaulų augimo ir vystymosi sutrikimų, taip pat gali vystytis lėtinis kepenų ar inkstų nepakankamumas, ypač vyresniems šunims. Šuns nutukimas, laiku nepakoregavus mitybos, gali lemti cukrinio debeto ar kitų medžiagų apykaitos ligų išsivystymą“, – sako V. Misiūnienė.
Subalansuotos mitybos pagrindas – įvairovė
Subalansuotas šuns maistas turi būti visuose gyvenimo tarpsniuose. Parenkant tinkamą racioną, reikia atsižvelgti į gyvūno aktyvumą ir fiziologinę būklę: ar tai šuninga kalė, ar patinas, jis darbingas ar ne, gauna daug fizinio krūvio ar nedaug.
V. Misiūnienė pabrėžia, kad, siekiant subalansuoti gyvūnomitybą, reikėtų domėtis, kokių vitaminų ir mikroelementų turi duodami produktai ir pagal tai derinti gyvūno racioną, kad su maistu jis gautų visų būtinų medžiagų.
„Jeigu mažas šuniukas gaus per mažai kalcio ar gliukozamino turinčių produktų, blogai vystysis jo judėjimo aparatas. Tačiau tai nereiškia, kad mažą šuniuką dabar reikia pradėti šerti tik daug kalcio turinčiais produktais – kalcio perteklius lygiai taip pat kenkia kaulų augimui ir vystymuisi“, – įspėja veterinarė.
Klaidų neišvengia ir šeriantieji natūralia mėsa
Vis daugiau šeimininkų gyvūnus šerti pasirenka žalia mėsa, tačiau daro nemažai klaidų, prieš tai nepasidomėję pagrindiniais RAW/BARF mitybos principais.
„Žalia mėsa ir žuvis iš prigimties šunims yra natūraliausias produktas, tačiau jis bus sveikas tik tada, jeigu šersite gyvūną teisingai. Net pats gardžiausias mėsos gabaliukas neužtikrins pilnavertės mitybos, jeigu tai bus viskas, ką duosite savo keturkojui bičiuliui. Šeriant žalia mėsa, labai svarbu į racioną įtraukti subproduktų, tokių kaip kepenys, plaučiai, širdis, inkstai, nes jie yra pagrindiniai svarbių vitaminų ir mikroelementų šaltiniai. Pvz., jautienos ėdalas su skrandžiais praturtina organizmą virškinimo fermentais, o ėdalas su lašiša turi daug Omega 3 riebiųjų rūgščių, todėl padeda stiprinti imunitetą, gerina odos ir kailio būklę“, – sako „Rafus Menu“ įkūrėja Inga Andrulevičienė.
Ji dalinasi subalansuotų RAW maisto produktų sudėties formule: 80 proc. raumeninės dalies, apie 10 proc. subproduktų ir apie 10 proc. – kaulinės dalies.
Viena iš asociacijos „Už laimingus šunis“ steigėjų I. Andrulevičienė vardija ir daugiau klaidų, kurias daro natūralia mėsa gyvūnus šeriantys šeimininkai:
- Subproduktai sudaro per didelę raciono dalį, sukeldami viduriavimą. Ilgalaikis viduriavimas išbalansuoja organizmo mikroflorą, sukelia dehidrataciją ir sekina gyvūną.
- Neduodama kaulų – mėsingų arba susmulkintų. Taip gyvūnas negauna pakankamai kalcio, o fosforo kiekis maiste būna per didelis.
- Duodami nesusmulkinti kaulai ar kaulai su per mažu mėsos kiekiu ant jų. Jų dalys aštriai skyla ir gali sužaloti gyvūno žarnyną. Tokie sužalojimai labai pavojingi.
Pagrindinės subalansuotos mitybos taisyklės
Kad gyvūno racionas būtų kuo geriau subalansuotas, veterinarė V. Misiūnienė dalinasi pagrindinėmis mitybos taisyklėmis:
- Maistas turi būti kokybiškas, kad ir šuns gaunami baltymai, riebalai ir angliavandeniai būtų kokybiški. Jeigu visas šias medžiagas gaus iš balastinių medžiagų, runkelių išspaudų, bus pridėta daug grūdų – tokia mityba gyvūnui netinkama.
- Jeigu šuo šeriamas žalia mėsa, sausu ėdalu arba konservais, reikėtų rinktis kokybišką vienos rūšies maistą, kuriame būtų gausu mineralų ir vitaminų.
- Apskritai, renkantis maistą gyvūnui, reikėtų žiūrėti ne į jo kainą, bet skaityti sudėtį ir rinktis tą, kurio pirmosios bent kelios sudedamosios dalys yra mėsa arba žuvis. Nes kokybiškas maistas nebūtinai yra tik brangus.
- Jeigu nesate tikri, ar tinkamai subalansuojate savo šuns racioną, pasitarkite su veterinaru ar patyrusiu kinologu.
