Rugsėjo 29 – spalio 27 dienomis Varėnos kultūros centre vėl vyks, Sulaukęs didelio šalies teatro gerbėjų dėmesio, iškilios teatro meno švietėjos ir režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalis, kviečiantis pamatyti net keturiolika Lietuvos trupių spektaklių. Festivalio atidarymo metu jau antrą kartą bus įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos įsteigta D.Tamulevičiūtės premija scenos meno kūrėjams, Lietuvos teatrų scenose puoselėjantiems lietuvių literatūros autorių kūrybą.
Jau šį ketvirtadienį, rugsėjo 29 d., festivalio išvakarėse, praskleisti sudėtingą D.Tamulevičiūtės kūrybos gyvenimą kviečia teatrologės Ramunės Marcinkevičiūtės knygos „Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija“ pristatymas Varėnos viešojoje bibliotekoje.
Atidarant šventė rugsėjo 30 d., penktadienį, bus paminėta režisierės gimimo diena ir pagerbtas atminimas jos gimtojoje Senojoje Varėnoje, o vakaro programoje Varėnos kultūros centre žiūrovai išvys Dalios Tamulevičiūtės premijos laureatų spektaklį bei apdovanojimą . Šiemet Kultūros ministerijos įsteigtos Dalios Tamulevičiūtės premijos konkurso laureataijais tapo Teatras „Cezario grupė” su spektakliu „Nutolę toliai” (rež. Cezaris Graužinis). Spektaklio kūrybinei grupei bus įteikta 70 000 litų ir dailininko Sauliaus Vaitiekūno sukurtas atminimo ženklas.
„Pirmasis D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalis buvo ypač pasisekęs. Džiaugiamės, kad jis surado daug ištikimų gerbėjų, kurie nekantriai laukia ir apsilanko kiekviename spektaklyje, o jų šiais metais bus dar daugiau. Lietuviško teatro tradicijos, brandumas ir aukštas meninis lygis – tai pagrindinės D.Tamulevičiūtės vardo festivalio vertybės, kurias kruopščiai puoselėjame ir jomis didžiuojamės“, – teigia festivalio koordinatorė Regina Svirskienė, Varėnos savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Šiemet išaugusioje programoje net keturiolika spektaklių iš skirtingų Lietuvos teatrų varžysis dėl festivalio apdovanojimų, žiūrovų ir teatrologų pripažinimo. Žiūrovai vėl išvys ne tik garsių aktorių bei režisierių darbą, bet kartu ant scenos žengiančią jaunąją kartą.
Kaip pati yra sakiusi, likimu bendrauti su jaunais žmonėmis džiaugėsi ir D. Tamulevičiūtė: „Tada yra prasmė gyventi – kada esi arčiau jų, matai, kaip keičiasi kartos, kaip vėl kitokie ateina. Ir vėl viskas sudėtingiau“. Galbūt todėl garbios režisierės ir jos auklėtinių scenos kūryboje nėra nė vieno beprasmio judesio, žavi nenuspėjamos paslaptys ir stebina atradimai, kurių keliu toliau žengia brandžias tradicijas įgijęs Lietuvos teatras.
„Tokių didžiųjų Varėnos krašto žmonių, kaip M. K. Čiurlionio ir D. Tamulevičiūtės šviesi atmintis ir nuopelnai yra mūsų stiprybė ir didžiausia paskata tęsti bei skatinti reikšmingus kultūrinius darbus. Visam Lietuvos teatrui svarbiu tapęs D. Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalis labiausiai įprasmina šiuos mūsų siekius“, – teigia organizatoriai.
Apie festivalio spektaklius
Su pirmuoju spektakliu Varėnos kultūros centro scenoje padvelks maištinga Kazio Binkio ir keturvėjininkų kūryba. Režisieriaus Tomo Jašinsko ir Valstybinio jaunimo teatro spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jaunatviška energija ir ironija atskleis tarpukario Lietuvos neramų ir įvairialypį gyvenimą, nepaprastą Kazio Binkio asmenybę ir tikru kultūriniu perversmu tikėjusius jo draugus.
Šiemet festivalyje dalyvauja ir vaikams (bet ne tik jiems) skirtas Raganiukės teatro spektaklis „Devyniabrolė“, pastatytas režisierės Ritos Urbonavičiūtės (Urbon). Tai stebuklinė lietuvių liaudies pasaka apie Elenytę ir devynis jos brolius, Kiškį, juokingą Laumę-Raganą, Kumelę, Slibiną Devyndantį ir kitus iš mitologinių gelmių kilusius personažus.
Nauju žvilgsniu į legenda tapusios Lietuvos ir Lenkijos karalienės istoriją leis pažvelgti scenarijaus autoriaus ir režisieriaus Arvydo Kinderio Alytaus miesto teatro spektaklis „Barbora Radvilaitė“. Kitaip nei įprastoje Juozo Grušo pjesėje, čia atskleidžiama pusę metų trukusi nežinia ir vienatvė po slaptos santuokos su Žygimantu Augustu.
Ne į istorinę, bet individualių prisiminimų praeitį nugramzdins Kauno valstybinio dramos teatro spektaklis Daniel Danis „Akmenų pelenai“ (režisierius Agnius Jankevičius) – mistiškai poetiška, šamanistiniais ritualais užburianti drama apie beprasmybei nepasiduodančius šiuolaikinius žmones.
Su gausa žiūrovams seniai pažįstamų aktorių (Gediminu Girdvainiu, Egle Gabrėnaite, Larisa Kalpokaite ir kitais) atvyks Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis Tracy Letts „Vestonai“, pastatytas Viliaus Malinausko. Trijų veiksmų juodojo humoro komedijoje apie amerikiečių Vestonų šeimą alegoriškai susipins narkotikų, alkoholizmo, savižudybės, yrančios šeimos, meilės ir mirties temos.
Juodojo humoro netrūks ir Keistuolių teatro muzikiniame detektyviniame režisieriaus Vytauto V.Landsbergio dviejų dalių žiaurių romansų spektaklyje ,,Išėjau aš stotin“.
Režisieriaus ir dailininko Vitalijaus Mazūro Vilniaus teatro „Lėlė“ premjeroje „Jūratė ir KasTautas“ – neįprasta lietuviškoji „Romeo ir Džiuljetos“ legenda, vyro ir moters santykių mitologijos gelmės, kur slypi įstabūs dalykai, buitį paverčiantys poezija.
Žiūrovai išvys dar vieną režisierės Ritos Urbonavičiūtės darbą, šįsyk – klasikos perlą, Žano Batisto Moljero pjesę „Skapeno klastos“ su Užupio teatro aktoriais. Tai žymiąja fraze „Ko jį velnias nešė į tą galerą?“ garsi komedija su lengvu absurdo prieskoniu, kur vienas kitas iš sėdinčių salėje atpažins ir save.
Lietuvos Rusų dramos teatro spektaklis Yael Ronen „Pamišėlė“, režisuotas Laimos Adomaitienės (spektaklis rodomas su lietuviškais titrais) privers pamatyti labai nepatogius, tačiau visai šalia mūsų vykstančius dalykus, trapius jaunų psichiatrijos klinikos pacienčių likimus ir labai sąlyginę nuo jų skiriančią ribą.
Dar vieną šokiruojančią temą palies Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Oskaras ir ponia Rožė“ (režisierius Povilas Gaidys). Šios Eric-Emmanuel Schmitt pjesės tema – leukemija sergančio vaiko mirtis, tačiau spektaklis – šviesus ir optimistiškas. Kodėl? Todėl, kad į mirtį žvelgia vaikas, kuris visai kitaip suvokia laiką ir per 12 paskutinių dienų sužaidžia tai, ko iš tikrųjų nepatirs – meilę, santuoką, neištikimybę, vaikus, senatvės nuovargį ir vienatvę.
Toliau programoje – Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro, Rolando Augustino A. režisuotas spektaklis „Hanana, kelkis ir eik“, pagal Germano Grekovo pjesę „Hanana“, perkeltą į šiandieninės Lietuvos tikrovę. Čia tragiška šeimos kasdienybė tiksliai sutampa su lietuviško kaimo realijomis – liūdnomis, bet su krislu vilties.
Itin plastiškas – Anželikos Cholinos šokio teatro spektaklis „Vyrai ir moterys“. Choreografė vienoje scenoje sujungia Vilniaus Mažojo teatro aktorių vyrų „nešlifuotą“ grubumą ir A|CH teatro baleto artisčių moterų grakštumą bei lengvumą. Tokio kontrasto reikalauja ir spektaklio tema – vyrų ir moterų idealaus gyvenimo vizijų nesutapimai, komiškos ir kartu dramatiškos personažų istorijos.
Nacionaliniam dramos teatrui atstovaus spektaklis pagal klasikinį Romualdo Granausko romaną „Duburys“, kurio režisierius Sigitas Račkys siekia sau ir kitiems įrodyti, koks įdomus meno objektas gali būti paprastas tarybinio kaimo žmogus ir koks jaudinantis jo gyvenimas.
Geros nuotaikos vakaru spalio 27 dieną festivalį užbaigs Šiaulių dramos teatro spektaklis – Marijos Lado dviejų dalių graudi komedija „Labai paprasta istorija“, komiškomis priemonėmis kalbanti apie didžiąsias vertybes. Čia veikia tradicinė ūkininko šeima, kaimynas, kaimyno sūnus ir… juos stebintys, ne visad teisingai suprantantys bei komentuojantys gyvuliai. Po išmintingo pjesės finalo laukia ir D.Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalio kulminacija – nominacijų „Geriausias spektaklis“, „Geriausias režisierius“, „Geriausia aktorė“, „Geriausias aktorius“, „Žiūrovų spektaklis“ įteikimas.